Dėl silpnų šalyje veikiančių šnipinėjimo įstatymų ir klestinčios aukštųjų technologijų pramonės Japonija tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą sudedamąja dalimi.
Remiantis Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, apie 90 proc. Rusijos raketų ir dronų sudaro japoniški komponentai.
Operacijos Tokijuje centre yra slaptas Rusijos karinės žvalgybos padalinys, žinomas kaip 20-asis direktoratas, kurio vaidmuo taip niekada ir nebuvo viešai atskleistas.
Pasak penkių dabartinių ir buvusių Vakarų žvalgybos agentūrų pareigūnų, šiai formuotei priklausantys asmenys, apsimetę diplomatais ar verslininkais, stengiasi nusipirkti arba pavogti mūšio lauko technologijų ir jas kontrabanda įvežti į Rusiją.
Vyras, vadovaujantis 20-ojo direktorato operacijai, naudojasi priedanga: jis dirba Rusijos valstybinėje aviakampanijoje „Aeroflot“ ir atlieka lemiamą vaidmenį, aprūpinant Rusijos karo mašiną, nurodė pašnekovai.
Šios operacijos rezultatai matomi per naktinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos miestus ir kovose mūšio lauke. Pasak pareigūnų, praėjus ketveriems metams nuo plataus masto invazijos, per kurią žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir iš žemėlapio buvo ištrinti ištisi miestai, pradžios, Rusija vis dar laikosi iš dalies dėl to, kad jai pavyko išsaugoti prieigą prie technologijų, pavyzdžiui, tų, kurias įsigyja iš Japonijos.
Gegužę, kai Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-101“ sunaikino daugiabutį Ukrainos sostinėje Kyjive ir pasiglemžė mažiausiai 24 žmonių gyvybes, tyrėjai išnaršė griuvėsius. Jie nustatė, kad raketa buvo valdoma naudojant japoniškus komponentus, kurių eksportas į Rusiją, anot Ukrainos duomenų, yra plačiai uždraustas.
„The New York Times“, remdamasis konfidencialiais vyriausybės dokumentais, įmonių įrašais ir interviu su dešimtimis žvalgybos bei vyriausybės pareigūnų trijuose žemynuose pabandė sudėlioti į bendrą visumą, kaip veikia 20-asis direktoratas ir kokį lemiamą vaidmenį atlieka operacijų centras Tokijuje, palaikantis Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino vedamą karą prieš Ukrainą.
Dauguma pareigūnų kalbėjo su sąlyga, kad bus išlaikytas jų anonimiškumas, nes jie neturi įgaliojimų viešai atskleisti žvalgybinės informacijos.
Nurodoma, kad Ukrainos pareigūnai pateikė Japonijai įrodymų, jog jos technologijos naudojamos Ukrainai iš Rusijos atakuoti. Tačiau Japonijos vyriausybė, nepaisant garsiai reiškiamo palaikymo Ukrainai, veikia vangiai.
Japonija jau seniai pagarsėjo kaip šnipų rojus. Taip yra iš dalies dėl Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų nustatytų apribojimų, išlaikančių šalies žvalgybos tarnybas silpnas. Be kita ko, Japonija net neturi užsienio žvalgybos tarnybos.
Pareigūnai teigia, kad pripažįsta šnipinėjimo grėsmę ir stengiasi panaikinti dešimtmečius galiojančius apribojimus žvalgybinės informacijos rinkimui.
„Dėl šios situacijos jaučiamės atsidūrę krizėje“, – sakė Akihisa Shiozaki, valdančiosios Liberalų demokratų partijos narys ir buvęs advokatas, anksčiau nagrinėdavęs pramoninio šnipinėjimo bylas.
Japonijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į klausimus apie šnipinėjimą, tačiau nurodė, kad šalies vyriausybė bendradarbiavo su Vakarų sąjungininkais, siekdama uždrausti karinės paskirties prekių eksportą į Rusiją.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą yra pasibaisėtinas veiksmas, kuris sudrebina pačius tarptautinės tvarkos pamatus“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Vis dėlto, atrodo, kad Rusijos šnipai veikia tiesiai po Japonijos valdžios institucijų nosimi.
Bendrovės „Aeroflot“ biuras Tokijuje yra už 10 min. pėsčiomis nuo Nacionalinės policijos agentūros būstinės, kur tiriamos šnipinėjimo bylos. Vakarų žvalgybos pareigūnai pažymėjo, kad būtent iš ten, 22-jame aukšte įsikūrusio aviakompanijos biuro, 20-ojo direktorato atstovas Tokijuje diriguoja savo mirtinai operacijai.
Jo vardas – Maksimas Vladimirovičius Filčenkovas.
Šnipas atvyksta į Tokiją
Kai 2024 m. vasario mėn. 49 metų amžiaus V.Filčenkovas užėmė savo postą Tokijuje, Rusijai labai trūko aukštųjų technologijų komponentų.
Karas Ukrainoje perėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo stiliaus artilerijos mūšių prie dronų karo, o jame ukrainiečiai įgijo technologinį pranašumą.
Norėdama nenusileisti kovoje, Rusija turėjo sustiprinti savo konvencinę galią naujomis technologijomis. Maskvai galėjo padėti Kinija, tačiau, kalbant apie pažangiausią karinę ginkluotę, nebuvo kuo pakeisti aukštųjų technologijų įrangos ir kitų komponentų, kuriuos daugeliui įmonių staiga buvo uždrausta parduoti Rusijai.
Čia į sceną įžengė V.Filčenkovas – patyręs Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) karininkas. Žvalgybos pareigūnai sakė, kad po vienos komandiruotės Japonijoje jis buvo sukaupęs pakankamai reikalingos patirties, jog surastų reikiamą įrangą ir pergabentų ja į Rusiją.
Remiantis verslo dokumentais ir interviu, V.Filčenkovas ėmė megzti ryšius su logistikos įmonėmis, gabenančiomis prekes iš Japonijos į Rusiją. Vakarų pareigūnai įspėjo Japoniją, kad tokie ryšiai padeda Rusijos karinės žvalgybos pareigūnams apgaule įsigyti slaptųjų technologijų ir perduoti jas į Rusiją, kartais pasinaudojant suklastotais dokumentais.
Dabartinių ir buvusių žvalgybos pareigūnų teigimu, 20-asis direktoratas šioje srityje pasižymi ypatingu meistriškumu.. Nors paties padalinio istorija lieka neaiški, pareigūnai nurodė, kad jis buvo įkurtas dar prieš prasidedant karui Ukrainoje. Jų teigimu, nuo invazijos pradžios šis padalinys atlieka pagrindinį vaidmenį Kremliaus pastangose gaunant karinių technologijų.
Rusijos karinės žvalgybos šnipai, ieškodami Vakarų technologijų, dar nuo sovietinių laikų prisidengdavo darbu bendrovėje „Aeroflot“.
Įėjimas į „Aeroflot“ biurą Tokijuje primena kalėjimo vartus – siaura lango anga ir durų skambutis. Šių metų pradžioje duris atidarė vidutinio amžiaus moteris su šiaudų spalvos plaukais ir rusų stačiatikių kryželiu ant kaklo. Ji atrodė nustebusi, kad atėjo lankytojų.
Moteris pareiškė, kad V.Filčenkovo ten nėra ir negalėjo pasakyti, kada jis grįš.
„Aeroflot“ nėra specifiškai įtraukta į Japonijos „juodąjį sąrašą“, tačiau faktiškai jos veikla sustabdyta, nes įmonė negali gauti reikalingų orlaivių atsarginių dalių ir teikti paslaugų.
Tačiau oficialūs „Aeroflot“ partneriai tebėra aktyvūs.
Vienas iš jų – „Proco Air“ – reklamuoja save kaip „tiltą tarp Japonijos ir Rusijos“. „Proco Air“ nuomojasi erdves lėktuvuose kroviniams gabenti iš oro linijų, skraidančių į šalis, kuriose veikia „Aeroflot“, pavyzdžiui, Šri Lanką ar Uzbekistaną. „Aeroflot“ ten paima krovinius ir nuskraidina juos į Rusiją. Tai nėra neteisėta ar net neįprasta. Į Rusiją vis dar leidžiama įvežti daug prekių ir jos ten atsiduria būtent dėl tokių partnerysčių kaip ši.
Vakarų žvalgybos vertinimu, tokie susitarimai yra būtini 20-ojo direktorato operacijoms.
Kaip rodo logistikos duomenys, Japonija yra didžiausia pasaulyje jautrių dvejopo naudojimo technologijų, kurių siekia Kremlius, eksportuotoja. Kontrabandininkams nereikia tos įrangos gabenti tiesiai į Rusiją: pakanka ją nugabenti į vietą, iš kur galima ją parduoti Rusijai.
Pavyzdžiui, didžiausias skaičius jautrių technologijų iškeliauja į Vietnamą, kuris savo ruožtu yra didžiausias moderniųjų technologijų eksportuotojas į Rusiją.
„Proco Air“ įsikūrusi pramoniniame Tokijo uosto rajone, už 20 min. kelio automobiliu nuo „Aeroflot“ biuro. V.Filčenkovo ten nebuvo, tačiau įmonės savininkas Takehiko Miki ir jo žmona buvo pasiruošę pasikalbėti.
Japonas pasakojo, kad su V.Filčenkovu susitiko maždaug 2018 m., tačiau rimtai dirbti su juo pradėjo tik tada, kai jis sugrįžo į Tokiją. Po šešerių metų. Žmona jų verslo partnerį iš Rusijos apibūdino kaip tokį, kuris nesišypso, ir parodo tik savo verslininko kaukę.
Praėjusiais metais Takehiko Miki susisiekė su Kinijoje įsikūrusiu verslo partneriu, su kuriuo jį supažindino V.Filčenkovas. Japonų verslininkas paprašė pagalbos išsiunčiant prekes, kurias, kaip jis pats pripažino, draudžiama siųsti į Rusiją, teigė šaltiniai.
Interviu ir vėlesniuose pokalbiuose Takehiko Miki teigė nežinojęs, kad V.Filčenkovas turėjo ryšių su Rusijos žvalgyba. Jis taip pat kategoriškai neigė kada nors prašęs pagalbos gabenant draudžiamus daiktus į Rusiją.
Bendrovė „Proco Air“ gabena tik leidžiamas prekes, pabrėžė jis, „daugiausia medicininę įrangą ir keletą kosmetikos gaminių“.
Kaip įrodymą jis paprašė žmonos atnešti neseniai išduotą oro transporto važtaraščio kopiją. Prieš ją perduodamas, Takehiko Miki bandė rašikliu užtušuoti susijusių įmonių pavadinimus.
Dokumentas patvirtino jo teiginį. Jame buvo nurodyta, kad kovo 12 d. per Šri Lanką į Rusiją buvo išsiųsta medicininė įranga. Tačiau paslėpti pavadinimų nepavyko. Iš dokumento paaiškėjo, kad japonas verslą vykdė su įmone, turinčia ryšių su Kremliumi. Dokumente aiškiai įvardintas vienas gavėjas – Maskvos farmacijos bendrovė „R-Pharm“.
Nors ji nėra įtraukta į sankcijų sąrašą, tačiau jos įkūrėjui Aleksejui Repikui Australija, Didžioji Britanija ir Kanada (nors ne Japonija) taiko sankcijas dėl jo glaudžių ryšių su Kremliaus šeimininku.
A.Repikas ne kartą pasirodė viešumoje kartu su V.Putinu ir kalbėjo apie savo pastangas remti karą, įskaitant 2025 m. gegužės mėn. susitikimą, kurio metu jis pasigyrė, kaip mobilizuoja Rusijos įmones, kad „suteiktų beprecedentę paramą frontui“.
„Manau, dabar svarbu visų Rusijos verslininkų vardu pareikšti didžiulę padėką mūsų tėvynės gynėjams“, – praėjusiais metais sakė A.Repikas.
Bendrovei „Proco Air“ nebuvo pateikti jokie kaltinimai dėl neteisėtų veiksmų, o Takehiko Miki teigė, kad Japonijos valdžios institucijos niekada nesikreipė į jį dėl siuntų. Jis taip pat pabrėžė, kad niekada „sąmoningai nepadėjo organizuoti siuntų jokiam sankcijų sąraše esančiam asmeniui“.
Diplomatiniai įspėjimai
Užsienio vyriausybės ne kartą įspėjo Japoniją, kad jos technologijos yra kontrabanda gabenamos į Rusiją.
Per vieną mėnesį – 2025 m. balandį – Ukraina šiuo klausimu nusiuntė Japonijos užsienio reikalų ministerijai mažiausiai aštuonis oficialius diplomatinius raštus. Juose buvo išsamiai išdėstyti įrodymai, kad Rusijos ginkluose ir karinėje įrangoje, perimtoje po išpuolių prieš civilius, buvo rasta Japonijoje pagamintų komponentų.
Per metus jie nusiuntė dar maždaug aštuonis diplomatinius raštus, suskaičiavo vienas Ukrainos pareigūnas. Laiškuose buvo pateikti dešimčių rastų ir Japonijoje pagamintų komponentų, įskaitant spausdintines plokštes, siųstuvus ir puslaidininkius, sąrašai bei nuotraukos. „The New York Times“ žurnalistai peržiūrėjo vieną iš šių laiškų, kuriame tvirtinama, kad japonų gamybos komponentų buvo aptikta ir balistinėse raketose.
„Tikiuosi, kad atsižvelgsite į šią informaciją svarstydami tolesnius apribojimus Rusijai arba stiprindami eksporto kontrolę, susijusią su jautrių prekių ir technologijų perdavimu į trečiąsias šalis“, – dėstoma laiške Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnams.
Ukrainos pusė taip pat pateikė Japonijai sąrašus atgautų komponentų, kuriuos buvo pagaminusios kai kurios didžiausios šalies bendrovės: „Nippon Electric Corp.“, „Panasonic“, „Toshiba“ ir kitos. Šiuose dokumentuose nebuvo jokių įrodymų, kad įmonės sąmoningai pardavė savo gaminius Rusijai, o ne kad jie buvo išsiųsti į kitas šalis ir ten perparduoti.
Visos įmonės neigė padariusios pažeidimus ir pabrėžė, kad yra įsipareigojusios laikytis Japonijos ekonominių sankcijų ir prekybos apribojimų. Bendrovė „Nippon“ pažymėjo, kad Ukrainos nurodyti elektroniniai komponentai yra seni ir bendrovė jų nepardavinėja jau kelerius metus.
Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija pranešė, kad įmonėms ir pramonės grupėms išsiuntė perspėjimus dėl bandymų apeiti sankcijas. Ji taip pat įtraukė į „juodąjį sąrašą“ dešimtis užsienio subjektų, kuriuos įtaria padedant Rusijai apeiti eksporto draudimus.
Japonijos vyriausybę apie Rusijos žvalgybos pastangas įsigyti jos technologijų įspėjo ne tik Ukrainos, bet ir Vakarų valstybių pareigūnai.
Pasak dviejų su šia situacija susipažinusių asmenų, jie pateikė Japonijos valdžios institucijoms informacijos apie įmonių tinklą, įskaitant „Proco Air“, kurį žvalgybos pareigūnai įtaria padedant šnipams siųsti prekes, kurioms taikomos sankcijos, į Rusiją.
Nors Japonijos valdžios institucijos nesiėmė jokių veiksmų prieš V.Filčenkovą, jos tikrai neliko abejingos problemoms, su kuriomis susiduria Ukraina.
Tą dieną, kai V.Putinas pradėjo invaziją, Japonija prisijungė prie Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, ir įvedė sankcijas. Vėliau ji sulaužė po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusį apribojimą ir pradėjo tiekti Ukrainai karinę pagalbą, pavyzdžiui, neperšaunamas liemenes ir šalmus.
Japonijos premjerės Sanae Takaichi vadovaujama šalis ėmėsi ambicingos programos, skirtos žvalgybos pajėgumams stiprinti, iš dalies taip siekdama efektyviau užkirsti kelią neteisėtam eksportui ir sutrukdyti šnipų veiklai šalyje.
Sausio mėnesį Tokijo policija paskelbė, kad demaskavo Rusijos žvalgybos pareigūną, kuris apsimetė ukrainiečiu ir bandė išpešti prekybos paslaptis iš vieno Japonijos darbuotojo. Kadangi šalyje nėra šnipinėjimo įstatymų, policija iškėlė bylą minėtam darbuotojui dėl konkurencijos įstatymų pažeidimo.
Dar iki tol, kol buvo pareikšti kaltinimai, šnipas jau buvo išvykęs iš Japonijos.
-
Kremlius deda antrankius Rusijos politikams: sulaikytas buvęs Putino konkurentas
-
Ukraina ir Rusija apsikeitė smūgiais: abi praneša apie žuvusiuosius
-
Paprastai ir aiškiai: kas yra sulaikytas Borisas Nadeždinas ir kodėl jis nepatogus Kremliui?
-
Tokių skaičių nematė daugiau kaip 20 metų: kas vyksta su Rusijos nafta
-
Suomija pastatė slėptuvių tinklą, kuriose gali tilpti visi Helsinkio gyventojai
-
Dėl dronų grėsmės ES stiprina Moldovos oro gynybą
Kai „The New York Times“ žurnalistai antrą kartą sugrįžo į bendrovės „Aeroflot“ biurą, su V.Filčenkovu vėl buvo neįmanoma susisiekti. Į jo „Telegram“ ir elektroninio pašto paskyras išsiųstos žinutės liko be jokio atsako.
Užsukus trečią kartą, duris atidariusi moteris sutiko jam paskambinti.
Biuras buvo prigrūstas didelių archyvinių spintų, ant kiekvienos iš jų stovėjo „Aeroflot“ lėktuvo maketas. Žaliuzės buvo nuleistos. Atrodė, kad ten nieko daugiau ir nebuvo, tik ta moteris.
Po trumpo pokalbio telefonu rusų kalba ji sugrįžo. Darbuotoja pareiškė, kad V.Filčenkovas nenori kalbėti.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
