Tačiau šešių mėnesių tarnyba mūšio lauke nesumažino jo noro smurtauti prieš moteris, kurios jį atstumia.
Grįžęs į civilį gyvenimą, 2024 m. spalį jis daugiau nei 60 kartų subadė buvusią draugę jos darbovietėje. Liepą už šią siaubingą žmogžudystę jis buvo nuteistas daugiau nei 19 metų kalėjimo.
Iskalijevo atvejis, rekonstruotas iš Saratovo teismo įrašų ir vietinės žiniasklaidos pranešimų, yra šokiruojantis pavyzdys socialinių problemų, kurios gali laukti Rusijos, kai šimtai tūkstančių karių – tarp jų ir atleistų kalinių – sugrįš namo pasibaigus karui, rašo „Reuters“.
„Iš viso, tikėtina, daugiau nei 1,5 mln. Rusijos vyrų ir moterų dalyvavo kare iki 2025 m. pradžios“, – teigė Markas Galeotti, britų ekspertas ir autorius ataskaitos apie demobilizacijos iššūkius Maskvoje, parengtos Global Initiative against Transnational Organized Crime.
„Kai vis daugiau jų bus demobilizuoti ir grįš namo, Rusijoje padaugės veteranų, patyrusių psichologinį karo poveikį“, – priduria ekspertas.
Šie nuogąstavimai siekia ir aukščiausius valdžios sluoksnius. Trys šaltiniai, artimi Kremliui, „Reuters“ teigė, kad prezidentas Vladimiras Putinas masinį karių sugrįžimą laiko potencialia grėsme, kurią būtina kruopščiai valdyti, kad nebūtų destabilizuota visuomenė ar jo sukurta politinė sistema.
Vienas šaltinis teigė, kad tikslas – išvengti socialinių neramumų, kurie kilo po Sovietų Sąjungos karo Afganistane, kai grįžę veteranai prisidėjo prie organizuoto nusikalstamumo bangos, smarkiai paveikusios 10-ąjį dešimtmetį.
Daugelis sugrįžusių civilių gyvenime negaus net panašaus atlyginimo, kokį dabar uždirba fronte. Tai kels nepasitenkinimą, pažymėjo tas pats šaltinis. Pavyzdžiui, armijos naujokas iš Maskvos per pirmusius savo tarnybos Ukrainoje metus gali uždirbti bent 5,2 mln. rublių (apie 65 000 JAV dolerių), įskaitant 1,9 mln. rublių (apie 24 000 JAV dolerių) premiją už prisijungimą, kuri beveik prilygsta Maskvos vidutiniam metiniam atlyginimui.
Kremlius, Rusijos gynybos ministerija ir Teisingumo ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti grėsmių, kurias gali sukelti iš Ukrainos grįžtantys kariai.
Iskalijevo, kuris pripažino kaltę dėl abiejų žmogžudysčių ir dabar atlieka bausmę griežto režimo kolonijoje, „Reuters“ pasiekti nepavyko.
Veteranų reintegracijos iššūkiai nėra unikalūs Rusijai. JAV veteranų reikalų departamento duomenimis, „didelė mažuma“ iš maždaug 2,7 mln. amerikiečių, tarnavusių Vietname, patyrė psichologinių ir adaptacijos sunkumų.
Skirtumas tas, kad kare Ukrainoje abi pusės panaudojo kalinius kaip karius.
Remiantis Rusijos kalėjimų tarnybos ir Ukrainos žvalgybos duomenimis, nuo 2022 m. Rusija į karą Ukrainoje įtraukė 120 000–180 000 kalinių.
Iki šiol grįžo daugiausia kaliniai, sunkiai sužeisti ar per seni tolesnei tarnybai. Tačiau didžioji dalis kariuomenės – pasak Putino, apie 700 000 karių – vis dar lieka fronte.
Nuo 2023 m. Gynybos ministerija pakeitė taisykles – tokie kaip Iskalijevas nebepaleidžiami po šešių mėnesių tarnybos. Dabar jie, kaip ir kiti kontraktininkai, turi kariauti iki karo pabaigos.
Civiliai, nužudyti veteranų
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė Verstka pernai spalį apskaičiavo, kad beveik 500 civilių tapo smurto aukomis, kurį sukėlė iš karo grįžę veteranai.
Remiantis viešai prieinamais duomenimis apie karo nusikaltimus iš žiniasklaidos ir teismų įrašų, organizacija pranešė, kad buvo nužudyti bent 242 žmonės, dar 227 sunkiai sužeisti.
„Reuters“ šių skaičių savarankiškai patvirtinti negalėjo.
Rusijos valdžia 2023 m. gruodį priskyrė Verstką „užsienio agentų“ kategorijai, kaltindama ją priešiškumu Rusijos veiksmams Ukrainoje ir melagingos informacijos skleidimu. Verstka kaltinimus atmeta ir teigia, kad tikrina kiekvieną faktą ir nieko nepublikuoja, jei nėra tuo 100 % įsitikinusi.
Antrasis šaltinis, artimas Kremliui, „Reuters“ sakė, kad vyriausybė baiminasi, jog masinis veteranų sugrįžimas gali pakenkti politiškai kontroliuojamai sistemai.
Putinas jau patyrė, kokį chaosą gali sukelti jo paties paleistos jėgos – 2023 m. birželį samdinių vadovas Jevgenijus Prigožinas sukėlė maištą prieš armijos vadus.
Kaliniai – į parlamentą
Trečiasis šaltinis nurodė, kad Kremlius Putino nurodymu jau vykdo įvairias priemones: veteranams siūloma dalyvauti regioniniuose rinkimuose, ruošiami jų kandidatai į 2026 m. vyksiančius federalinius parlamento rinkimus.
Putinas, kuris sakė, kad „kariai“, kovoję Ukrainoje, priklauso „tikrajam elitui“, pažadėjo veteranams prestižines karjeras ir asmeniškai palaiko elitinę parengiamąją programą „Didvyrių metas“, skirtą pasiruošti civilinei lyderystei.
Vienas veteranas, apdovanotas tankų vadas Artūras Orlovas, paskirtas vadovauti prezidentinei jaunimo organizacijai „Pirmųjų judėjimas“. Kitas, buvęs bataliono vadas Artiomas Žoga, tapo Putino specialiuoju atstovu milžiniškame Uralo regione.
Dar keturi veteranai įdarbinti prezidento administracijoje, bent trys turi vietas aukštuosiuose parlamento rūmuose, o kiti gavo postus regioninėse valdžios institucijose.
Birželį vykusiame susitikime su kai kuriais šios programos dalyviais, Putinas paaiškino šio plano esmę – vadindamas ją savo „giliu įsitikinimu“.
„Žmonės, kurie sąmoningai pasirinko tarnauti Tėvynei ir tuo pačiu pasiekė asmeninę sėkmę, turėtų palaipsniui užimti tam tikras pareigas“, – sakė jis.
„Afgancai“ ir „ukraincai“
Nuomonės dėl palyginimo su 1990-aisiais skiriasi. Tada grįžę iš Afganistano karo veteranai, vadinami „afgancais“, daugelis patyrę potrauminį stresą ir priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, sunkiai reintegravosi ir prisidėjo prie nusikalstamumo augimo.
Žoga, kurio sūnus žuvo Ukrainoje, teigia, kad Ukrainos veteranai – jau vadinami „ukraincais“ – išvengs afgancų likimo dėl valstybės pastangų.
Šią nuomonę palaiko ir trečiasis šaltinis, artimas Kremliui. Pasak jo, po Afganistano karo 1989 m. Sovietų Sąjunga žlugo vos po dvejų metų, sukeldama chaoso vakuumą. Šiandien situacija kitokia – politinė sistema ir teisėsauga esą stipresnės. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad kaliniai – tai ypatinga kategorija, kelianti kur kas didesnę riziką.
Kiti teigia, kad grįžtantys Ukrainos veteranai gali sukelti rimtesnių problemų nei afgancai.
Gregory Feiferis, knygos apie Sovietų invaziją į Afganistaną „Didysis žaidimas“ autorius, „Reuters“ teigė, kad karas Ukrainoje yra gerokai kruvinesnis nei Afganistane, kur žuvo apie 15 000 sovietų karių.
„Dabar skaičiai kur kas didesni“, – sakė Feiferis, Institute of Current World Affairs vadovas Vašingtone. „Kalbame apie daug kartų žiauresnį konfliktą.“
Galeotti, demobilizacijos ataskaitos autorius, teigė nemanantis, kad problemos dėl grįžtančių veteranų pasieks „laukinių 90-ųjų“ lygį.
„Tačiau kadangi „ukraincų“ yra gerokai daugiau nei buvo „afgancų“, proporcingai gyventojų skaičiui, aš tikrai bijau, kad laukia labai neramus metas.“
