Pirma, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai iššūkiu tapo kraštutiniai Rusijos reikalavimai, kurie atrodo nepateisinami. Tačiau Rusija tiki, kad laimi mūšio lauke, todėl mano, jog turėtų gauti tai, ko nori.
Kovo pabaigoje V.Putinas pareiškė, kad Rusijos pajėgos turi pranašumą visame fronte, ir užsiminė, kad Maskva yra arti pergalės prieš ukrainiečius – šį argumentą Kremlius naudojo siekdamas pagrįsti griežtus reikalavimus.
„Turime pagrindo manyti, kad esame pasirengę juos sunaikinti, – sakė V.Putinas, – Ukrainos žmonės turi suprasti, kas vyksta.“
Tačiau nepaisant kuklios pažangos fronte, Rusijos karinės pajėgos dar toli nuo pergalės prieš Ukrainos gynybos pajėgas.
Rusijos parlamento žemųjų rūmų gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas antradienį pakartojo šią žinią, sakydamas, kad Ukraina turi pripažinti, jog Rusijos karinės pajėgos žengia į priekį 116 krypčių. Jis pridūrė, kad jei ukrainiečiai nenori kalbėtis, jie turi klausytis „Rusijos durtuvų kalbos“.
Be to, ankstesnėse derybose su Vašingtonu Maskva jau išsakė reikalavimą apriboti Ukrainos karių skaičių, ginklų kiekį ir jų tipus. Be to, Kremlius reikalauja „atiduoti“ keturias Ukrainos sritis, kurias Rusija neteisėtai įtraukė į savo teisės aktus.
Net Vašingtonui tokie reikalavimai atrodė per didelį. Praėjusį mėnesį į juos sureagavo ir JAV viceprezidentas J.D.Vance'as. Jis pabrėžė, kad Rusija „negali tikėtis, kad jai bus atiduota teritorija, kurios ji dar net neužkariavo“.
„Bet kokia Vašingtono sėkmė derybose greičiausiai priklausys nuo to, ar pavyks įtikinti V.Putiną, kad jis gaus daugiau naudos iš šiltų santykių su Jungtinėmis Valstijomis nei iš brangių papildomų pergalių kare. Rusiją bus sunku įtikinti. V.Putinas labai nori, kad Ukraina kapituliuotų, ir mano, kad galingiausias Kyjivo rėmėjas – Jungtinės Valstijos – jau nutraukia savo paramą“, – rašoma straipsnyje.
Galbūt Rusija tikisi, kad jai pavyks pasiekti proveržį dėl laipsniškų laimėjimų, kaip tai būna sekimo karuose, kai priešininkui baigiasi ginklai ir jo gynybos linijos palaipsniui griūva.
V.Putino, atrodo, negąsdina grasinimai dėl naujų sankcijų. Europa žengė žingsnį naujo apribojimų paketo link, kuris bus taikomas ir Rusijos „šešėliniam laivynui“, patvirtinimo. D.Trumpas, nors ir grasino sugriežtinti sankcijas, jokių jų neįvedė.
Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanova mano, kad Rusijos vyriausybė tikėjosi Ukrainos gynybos linijų žlugimo po laipsniško jų susilpnėjimo.
Pasak jos, V.Putinas tiki, kad tai turėtų būti psichologinis smūgis ir Ukrainos elitas turėtų išvaryti V.Zelenskį.
Tai bus toks rimtas psichologinis smūgis, kad elitas pasakys: „Zelenski, eik iš čia. Dabar mes patys susitarsime su V.Putinu“, – mano ji.
Tačiau, jos teigimu, Rusijos vadovas nori išsaugoti santykius su D.Trumpu – draugiškiausiu Rusijai JAV prezidentu per pastaruosius metus.
„Pasiūlymas susitikti Stambule su delegacijomis yra bandymas išlaikyti D.Trumpą derybų procese, – pareiškė T.Stanova. – Jis tai daro ne dėl ukrainiečių, jis tai daro dėl D.Trumpo – tik dėl D.Trumpo.“
Todėl, jos nuomone, kas bebūtų ketvirtadienį, tai bus „šou“.
„Kiekviena pusė bandys atlikti savo vaidmenį, – sakė ji. – Bet iš tikrųjų nėra sąlygų rimtai diskutuoti apie paliaubas ar taiką.“
-
Pareigūnas: Volodymyras Zelenskis susitiks su Turkijos lyderiu, o tada spręs dėl derybų su Rusija
-
Marco Rubio: JAV nekantriai laukia pažangos dėl taikos tarp Ukrainos ir Rusijos
-
Donaldas Trumpas pasisakė, ką mano apie Vladimiro Putino nedalyvavimą derybose
-
Prancūzija: prieš Ukrainos ir Rusijos taikos derybas turi būti besąlygiškai nutraukta ugnis
-
Kęstutis Budrys: Rusija demonstruoja meistrystę griaunant suplanuotus procesus
-
Rusija sako, kad Turkijos prašymu Maskvos ir Kyjivo derybos vyks antroje dienos pusėje
