Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugpjūčio 3d. 20:17

Putiniški valymai: kodėl Rusijos miestų merai kišami už grotų?

Jevgenijus Uralšovas
„Scanpix“/AP nuotr. / Jevgenijus Urlašovas

Jevgenijus Urlašovas, buvęs Jaroslavlio meras, kali jau nuo 2013 metų vasaros. O šią savaitę buvo nusiųstas į koloniją, kur praleis 12 su puse metų. Už grotų per pastaruosius ketverius metus jau nukeliavo dešimtys kitų Rusijos miestų merų. Kodėl jie virto teisėsaugos taikiniais, domisi „The Moscow Times“.

Aktyvios kovos su korupcija išgarsintas J.Urlašovas buvo suimtas dar 2013-aisiais. Jaroslavlyje, turinčiame per 600 tūkst. gyventojų, populiarus politikas buvo apkaltintas paėmęs kyšį.

Aktyvistai iškart paskelbė, kad teisėsauga politikuoja. Juk 2012 metais J.Urlašovas – nepriklausomas kandidatas – mero rinkimuose lengvai įveikė Kremliaus pasiuntinį. Manoma, kad Maskvai naujasis meras pasirodė pernelyg populiarus.

Jaroslavlio mero sėkmės ir žlugimo istorija liudija, kad provincinio miesto mero postas dabar yra tapęs vienu pavojingiausių Rusijoje.

Daug erdvių korupcijai

Faktas kaip blynas. 2012 metais grįžęs į prezidento postą trečiajai kadencijai, V.Putinas be jokių ceremoniją grūda įvairių Rusijos miestų merus už grotų. Kentėjo ir Jaroslavlis, ir Machačkala, ir Vladivostokas.

Nuo 2012-ųjų sulaikyti, įkalinti arba apklausti jau daugiau nei 25 šalies miestų merai. Tiesa, įdomu tai, kad tik maža dalis jų priklauso opozicinėms partijoms, ir tai, jog daugelis buvo apkaltinti kyšininkavimu.

Merai atsakingi už savivaldybių biudžetus. Savo ruožtu pastaruosiuose yra daug skylių, todėl atsiveria erdvių korupcijai.

Apie areštus pranešama gana reguliariai. Naujausia gerai žinoma auka tapo Vladivostoko meras Igoris Puškariovas – Federalinės saugumo tarnybos agentai birželio 1-osios naktį jį sulaukė ir atgabeno į Maskvą.

I.Puškariovas kaltinamas valstybinių sutarčių perleidimu bendrovėms, kurios priklauso jo giminaičiams.

„Merus daug lengviau pagauti imančius kyšius“, – įžvelgia politikos analitikas Jevgenijus Minčenka ir primena, kad merai atsakingi už savivaldybių biudžetus. Savo ruožtu pastaruosiuose yra daug skylių, todėl atsiveria erdvių korupcijai.

Vienintelis šansas laimėti

Tuo tarpu Rusijos regionų gubernatoriai Maskvoje saugomi. Jie prie biudžetų pernelyg nelenda, be to, yra laikomi politinėmis figūromis, todėl teisėsauga, prieš nusitaikydama į gubernatorius, turi gauti Kremliaus leidimą.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Jevgenijus Roizmanas ir Aleksandras Liubimovas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Jevgenijus Roizmanas (kairėje)

Dažnai Rusijos provincijoje gubernatoriai kone asmeniškai pasirūpina merų areštais. Tai jiems yra vienas būdų parodyti, kad jie dirba, ir dirba efektyviai.

Kita vertus, Rusijos opozicijai savivaldybių fronte vis dar sekasi neblogai. Pavyzdžiui, kovotojas prieš korupciją Jevgenijus Roizmanas stebuklingai laikosi Jekaterinburgo mero poste, o Petrozavodsko miesto Karelijoje mero pareigas iki praėjusių metų užėmė opozicionierė Galina Širšina.

J.Uralšovas sugebėjo laimėti mero rinkimus Jaroslavlyje, nors turėjo varžytis su valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatu.

Tas pats J.Urlašovas sugebėjo laimėti mero rinkimus Jaroslavlyje, nors turėjo varžytis su valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatu.

„Mero postas – vienintelė likusi politinė pozicija“, – pastebi Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos politologas Aleksandras Kynevas.

Rusija dar 2005 metais atsisakė regioninių gubernatorių rinkimų – Kremlius pastaraisiais gali skirti ką tik nori. Tad merų postai liko vienintelė vieta, į kurią rinkimus dar buvo galima laimėti, o tokie kandidatai kaip J.Roizmanas sugebėjo surengti sėkmingas nepolitines kampanijas.

Moralas iš Astrachanės

Merų valymai gali būti susiję net ne su opozicija, o su Kremliaus noru parodyti, kad būtina klausytis „centro“ nurodymų. Tad taikomasi ir į valdantiesiems ištikimus pareigūnus.

Iškalbinga – V.Putinui lojalaus Astrachanės mero Michailo Stoliarovo istorija. 2012 metais jis buvo kaltinamas suklastojęs mero rinkimus, o jo varžovas Olegas Šeinas net paskelbė bado streiką.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Olegas Šleinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Olegas Šleinas

Valdžios ir opozicijos kova užsitęsė kelis mėnesius, bet galiausiai O.Šeinas nustojo badauti, o M.Stoliarovas tapo vieno didžiausių Rusijos miestų meru. Tiesa, kitais metais jis buvo sučiuptas su 10 mln. rublių kyšiu ir sulaikytas.

Temos: 2 Korupcija Rusija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

02:03
02:14
18:06

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min