Rusiją valdantys V.Putinas ir jį įpėdinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas mėgina įveikti gilėjančią ekonomikos krizę ir nuogąstauja, kad gali kilti masinis nepasitenkinimas, kai milijonai piliečių neteko pajamų arba iš viso liko be darbo po beveik dešimties sėkmingo gyvenimo metų.
„Todėl noriu pasakyti, kad dabar ne laikas mokėti milijonines premijas bendrovių ir įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė, aukščiausiems vadovams!“, – sakė jis.
„Mes turime matyti grėsmes politiniam stabilumui. Krizės reiškiniai gali padidinti ir šiaip didelę socialinę atskirtį“, – sakė Valstybės Dūmos pirmininkas ir vienas vyraujančios joje partijos „Vieningoji Rusija“ lyderių Borisas Gryzlovas susitikime su bendražygiais.
„Todėl noriu pasakyti, kad dabar ne laikas mokėti milijonines premijas bendrovių ir įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė, aukščiausiems vadovams!“, – sakė jis.
Daugelio šalių vyriausybės mėgina padėti didžiausioms bendrovėms išlikti, vykstant ekonomikos krizei, injekcijomis iš iždo. Tačiau tai vis dažniau sukelia įtūžį mokesčių mokėtojams ir tampa argumentu politikams.
Jungtinėse Valstijose dauguma valstybės gelbėjimo nuo žlugimo finansų monstro AIG vadovų, visuomenės nepasitenkinimo spaudžiami, sutiko grąžinti jau išmokėtas premijas. Jų pavyzdžiu sekama ir Rusijoje.
Didžiausia šalyje automobilių gamintoja „AvtoVAZ“, kurioje 25 proc. priklauso valstybinei įmonei „Rostechnologiji“, smarkiai kritus pardavimams, prašo vyriausybės pagalbos ir stengiasi įrodyti, kad suvokia savo atsakomybę už tai, kas įvyko.
„Bendrovės vadovybė nusprendė nemokėti jokių premijų ir priedų visus 2009 metus“, – sakoma „AvtoVAZ“ pranešime.
„Dėl sunkios ekonominės padėties“, – paaiškino vadovybės sekretorė spaudai Natalija Sidoruk. Ji nenurodė sumos, kurią taip sutaupys „AvtoVAZ“.
B.Gryzlovas – ne vienintelis valdžios atstovas, kuris kėsinasi į Rusijos valstybinių bendrovių vadovų gerovę: kovą sumažinti jiems darbo užmokestį žadėjo Finansų ministerija.
Kremlių remiantis Jaunimo judėjimas neseniai surengė mitingą prie Taupomojo banko pagrindinio įėjimo, reikalaudamas, kad banko vadovybė, gavusi didžiausią paramą iš iždo, atisakytų „milžiniškų“ premijų.
Užsienio prekybos banko, antrojo pagal dydį Rusijos banko, vadovai dar spalį patikino, kad pasiryžę atsisakyti premijų.
V.Putinas pareiškė, jog vyriausybė privalo padėti šalies automobilių gamintojams, kad be darbo neliktų milijonai piliečių, tačiau šis paaiškinimas netenkina atokių Tolimųjų Rytų gyventojų.
Vietos gyventojai pasipiktino vyriausybės sprendimu remti „AvtoVAZ“, nutraukus įperkamų užsienietišku automobilių importą, iš kurio visą posovietinį laikotarpį gyveno Tolimieji Rytai.
Vakarai pavadino šiuos žingsnius prieštaraujančiais Maskvos pažadams kovoti su protekcionizmu, o Primorėje vyko mitingai, kuriuose buvo reikalaujama V.Putino ir D.Medvedevo atsistatydinimo.
Valdžios atstovai tikina rinkėjus, jog įvykdys visus socialinius įsipareigojimus, bet įspėja, kad ekonomikos krizė sunkėja dėl neigiamos situacijos pasaulio rinkose.
Sociologai rodo, kad V.Putino ir D.Medvedevo tandemo populiarumas tebėra didelis, bet B.Gryzlovas pareiškė, kad užsienyje įsitaisę priešai mėgina pakirsti Rusijos politinį stabilumą.
Kaip pavyzdį jis paminėjo protesto akciją Vladivostoke, „kur mitinguotojai ėjo su Japonijos vėliavomis“.
„Aš kalbu apie mėginimu: iš vidaus ar iš išorės, o tikriausiai bendromis pastangomis įsiūbuoti šalį. Mes jau dabar matome mėginimų įkišti nepatenkintiesiems vėliavą į ranką“, – pareiškė V.Putino bendražygis.
