Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 16d. 23:00

„Putino rinkimų“ cirkas: jokių netikėtumų ir pigiais šprotais viliojami rinkėjai

V.Putinas kreipėsi į dešimtis tūkstančių gerbėjų Maskvos Lužnikų stadione
„Scanpix“/AP nuotr. / Vladimiras Putinas

Jau šį sekmadienį Rusijos piliečiai rinks naują prezidentą, kuriuo neabejotinai taps dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas. Iš anksto nuspręstuose rinkimuose režimui problemų sukelti gali tik mažas rinkėjų aktyvumas, tačiau Kremlius jau rado jam priešnuodį – specialius turgus ir nemokamas pramogas.

Ketvirtą kadenciją pradėsiančiam V.Putinui rinkimuose iššūkį meta dar septyni kandidatai. Vis dėlto kritikai tikina, kad visi jie – Kremliaus statytiniai, savo dalyvavimu siekiantys sukurti skaidrių rinkimų iliuziją.

Todėl nenuostabu, kad režimo kritikai sekmadienio balsavimą ironiškai vadina „Putino rinkimais“.

Kas varžosi su V.Putinu?

Pavelas Grudininas – antrasis pagal populiarumą kandidatas, kuriam prognozuojama 7 proc. rinkėjų balsų. P.Grudininas Vakarų žiniasklaidos dėmesį pritraukė dėl šypseną keliančią paradokso: 57 metų amžiaus ūkininką milijonierių kaip savo kandidatą iškėlė Komunistų partija.

„Scanpix“/AP nuotr./Pavelas Grudininas
„Scanpix“/AP nuotr./Pavelas Grudininas

Rusijos Liberalų demokratų partijos iškeltas kandidatas Vladimiras Žirinovskis spėjo pagarsėti muštynėmis Valstybės Dūmoje, taip pat ultranacionalistinėmis ir antisemitinėmis pažiūromis. Naujausių apklausų duomenimis, jam prognozuojama 5 proc. balsų.

Lietuvoje 71 metų amžiaus V.Žirinovskio pavardė garsiausiai nuskambėjo 2013 m., kuomet jis televizijos eteryje pareiškė, kad Baltijos šalys, išdrįsusios palaikyti Vakarų karinius veiksmus prieš Siriją, tikrai bus okupuotos arba sunaikintos.

VIDEO: V.Žirinovskis užsipuolė nėščią žurnalistę

36 metų amžiaus Ksenija Sobčak – šių rinkimų sensacija. Manoma, kad buvusią realybės šou „Namas 2” vedėją ir žurnalistę Kremlius pasitelkė siekdamas parodyti, neva rinkimuose dalyvauja tikra opozicija. Jai prognozuojami 2 proc. balsų.

„Rusijos Paris Hilton“ vadinama kandidatė yra pirmojo demokratiškai išrinkto Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčako dukra. Pastarasis globojo V.Putiną šio politinės karjeros pradžioje ir 2000 metais mirė mįslingomis aplinkybėmis.

K.Sobčak kampanijos metu žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė per debatus šliūkštelėjusi vandens V.Žirinovskiui į veidą.

Rinkimuose taip pat dalyvauja Socialdemokratų partijos „Jabloko“ kandidatas Grigorijus Javlinskis, „Augimo partijos“ kandidatas ir verslo ombudsmenas Borisas Titovas, konservatyvios Rusijos liaudies sąjungos kandidatas Sergejus Baburinas, „Rusijos komunistų partijos“ kandidatas Maksimas Suraikinas.

„Sputnik“ nuotr./Borisas Titovas
„Sputnik“ nuotr./Borisas Titovas

Kremliaus planas rinkimams

Anot analitikų, Kremlius siekia, kad rinkimuose sudalyvautų mažiausiai 70 proc. balsavimo teisę turinčių rusų, iš jų bent 70 proc. turėtų balsuoti už V.Putiną.

V.Putinas rinkimuose dalyvauja kaip save išsikėlęs kandidatas, o ne savo partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas. Tai – anoks siurprizas, kadangi prezidentas gerokai populiaresnis už savo partiją.

Naujausių apklausų duomenimis, „Vieningąją Rusiją“ palaiko tik 52 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu V.Putino darbą teigiamai vertina apie 80 proc. rusų.

Apklausos rodo, kad už dabartinį Kremliaus bosą balsą atiduoti ketina 69 proc. balsuoti ateisiančių rusų.

Neabejojama, kad V.Putinas bus lengvai išrinktas ketvirtai kadencijai. Vis dėlto Kremliui nerimą šiuose iš anksto nulemtuose rinkimuose kelia tik vienas klausimas: kiek žmonių ateis prie balsadėžių?

Vilioja duona ir žaidimais

Kremlius aiškia suvokia, kad nepakankamas rinkėjų skaičius pakenktų V.Putino legitimumui.

Situaciją dar labiau paaštrino charizmatiškojo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno raginimas boikotuoti rinkimus.

Dėl aktyvios antikorupcinės veiklos A.Navalną palaiko nemažai žmonių – jam ne kartą pavyko į gatves išvesti tūkstančius jaunųjų protestuotojų. Vis dėlto anksčiausiai rinkimų kampaniją pradėjusiam opozicionieriui neleista juose dalyvauti.

Priežastis – kaltinimai sukčiavimu, kuriuos A.Navalnas vadina politiškai motyvuotais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

Pabūgęs A.Navalno raginimų boikotuoti rinkimus ir pasyviai nusiteikusių rinkėjų, Kremlius rusus prie balsadėžių vilioja „duona ir žaidimais“.

Laikraštis „Kommersant“ rašo, kad rinkimų dieną daugumoje regionų vyks turgūs, kuriuose bus galima nusipirkti maisto produktų už gerokai žemesnę nei įprasta kainą – sekmadienį rusai galės gardžiuotis nebrangia arbata, šumuštiniais ar šprotais.

Be to, vyks įvairūs sporto ir pramoginiai renginiai, jaunimui bus dovanojami bilietai į kiną ar koncertą, aplankai pasams, telefono įkrovikliai. Kai kur rinkėjai galės nemokamai pasitikrinti sveikatą.

V.Putino populiarumo priežastis

„The Conversation“ rašo, kad per tris prezidentavimo kadencijas V.Putinas atsakingai vykdė politiką, atspindinčią daugumos šalies gyventojų vertybes.

Be to, 1999 m. pirmą kartą išrinktam V.Putinui priskiriama atsakomybė už šalies išgelbėjimą iš ekonominio ir politinio chaoso, krėtusio Rusiją dešimtajame dešimtmetyje. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad tuomet prie ekonominės gerovės prisidėjo ir augančios naftos kainos.

2000-2008 metais sparčiai augant bendrajam vidaus produktui (BVP) ir dvigubai sumažėjus žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiui, gerokai pakilo ir V.Putino reitingai: nuo 35 proc. iki 78 proc.

Nors Rusiją 2008 m. sukrėtė ekonominė krizė, o 2014 m. už Krymo aneksiją skirtos sankcijos lėmė jos recesiją, V.Putinas sugebėjo palaikyti savo legitimumą kurstydamas stiprius patriotinius sentimentus.

Vykdydamas karą Ukrainoje ir prie Rusijos prijungdamas Krymą, V.Putinas įtikino tautą, kad šalį supa priešai, o jis yra vienintelis saugumo garantas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min