Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 8d. 21:08

Radikalai triukšmauja, bet švedams prieš rinkimus galvas labiau sopa dėl gerovės valstybės tvarumo

Švedijoje – svarbūs visuotiniai rinkimai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Švedijoje – svarbūs visuotiniai rinkimai

Radikalios dešinės Švedijos demokratų (SD) partija, žinoma, daro viską, kad visuomenė prieš sekmadienio rinkimus kalbėtų apie imigraciją ir esą dėl atvykėlių kaltės sutrupėjusį saugumą. Vis dėlto švedams, regis, kur kas įdomiau, kokie sprendimai siūlomi su problemomis susiduriančiai sveikatos apsaugos sistemai.

Beveik visi politikos apžvalgininkai Vakaruose kaip vienas skalambija: rugsėjo 9-osios rinkimai gali perrašyti Švedijos politinę istoriją.

Kadangi radikalai iš SD per pastaruosius metus dar labiau išpopuliarėjo, manoma, kad ši partija sekmadienį gali užsitikrinti net 20 proc. rinkėjų balsų ir tapti tokia jėga, kurios tradicinės partijos tiesiog nebegalės ignoruoti.

Kaip 15min teigė Södertörno universiteto Stokholme žurnalistikos profesorius Gunnaras Nygrenas, SD iš tiesų sėkmingai dirba socialiniuose tinkluose – aktyvi veikla „Facebook“ ir „Twitter“, kad ir pritvinkusi dezinformacijos bei propagandos, pritraukia daugiau rinkėjų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./SD aktyviai veikia socialiniuose tinkluose
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./SD aktyviai veikia socialiniuose tinkluose

Vis dėlto prieš sekmadienio balsavimą švedai kalba ne tik apie imigracijos baubus, kuriais taip gąsdina SD, bet ir apie fundamentalesnes temas – braškančią nemokamos sveikatos apsaugos sistemą ir apskritai viso gerovės valstybės modelio tvarumą.

Eilėje laukia mėnesius

Asia Nader dabar prisimena prieš dvejus metus nežinojusi, dėl ko labiau nerimauti – ar dėl to, kad jai prieš dvejus metus buvo diagnozuota širdies yda, ar dėl žinios, jog operacijos reikės laukti metus.

Švedus kankina faktas, kad kai kuriuose šalies regionuose reikia stovėti ilgose eilėse norint patekti net pas slaugytojus – ką jau kalbėti apie specialistus.

„Aš visiškai sugriuvau, kai sužinojau, kiek reiks laukti“, – prisiminė mergina, kurios širdį Švedijos medikai operavo tik šių metų birželį.

Taip, nors ilgiau nei švedai Europoje gyvena tik keturių valstybių piliečiai ir nors Švedijoje mirštamumas nuo vėžio vienas mažiausių pasaulyje, visuomenės nusivylimas nemokama sveikatos apsaugos sistema – vienu pagrindinių gerovės valstybių ramsčių – pastaraisiais metais išaugęs.

Apklausos rodo, kad sveikatos apsauga prieš rugsėjo 9-osios balsavimą yra svarbiausia tema rinkėjams, kurie daugiau nei pusę savo atlyginimų turi atidėti mokesčiams.

Švedus kankina faktas, kad kai kuriuose šalies regionuose reikia stovėti ilgose eilėse norint patekti net pas slaugytojus – ką jau kalbėti apie specialistus.

Pagal įstatymą pacientas operacijos ar vizito pas atskirų ligų specialistą gali laukti ne ilgiau negu 90 dienų. Tačiau pati vyriausybė skaičiuoja, kad trečdalis žmonių laukia ilgiau nei tris mėnesius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Švedijoje trūksta medikų – nauja karta dar mokosi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Švedijoje trūksta medikų – nauja karta dar mokosi

Aišku, kaip jau minėta, padėtis atskiruose regionuose skiriasi. Dalarnos apskrityje vienas švedas apsilankymo pas odontologą turėjo laukti pusmetį, bet, tarkime, didžiausiose Stokholmo ligoninėse ištikus skubiai bėdai savo eilės laukiama keturias valandas.

Kalba ne vien apie imigraciją

Sprendimų švedai ieško originaliai. Kadangi šalyje tiesiog trūksta gydytojų, per kelerius metus įsikūrė daugybė virtualių kompanijų siūlo žmonėms su daktaru bendrauti internetiniu vaizdo ryšiu.

Bene svarbiausia, kad Švedija sveikatos apsaugai skiria kone didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį Europos Sąjungoje – net 11 proc. Lietuva sveikatos apsaugai 2016 metais atseikėjo 6,7 proc. BVP – tai vienas prasčiausiai rodiklių ES.

Švedija sveikatos apsaugai skiria kone didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį Europos Sąjungoje – net 11 proc.

Tad nenuostabu, jog klausimas – politinis. Prieš rinkimus kalbinami švedai vienas po kito aiškina neturintys didelių vilčių, kad politikai išspręs šią didelę ir daugiasluoksnę problemą. Žinoma, daug tokių, kurie tiki paprastais ir populistiniais pažadais.

Milda Malling, Södertörno universiteto doktorantė, 15min patvirtina: švedai prieš rinkimus, kuriuose, šalies piliečiai visada balsuoja labai aktyviai, kalba toli gražu ne vien apie imigraciją – labiausiai to norėtų būtent SD.

„Šie rinkimai susilaukia daug ir paprastų žmonių dėmesio – manau, kad šiemet tikrai nueis balsuoti visi, kas gali. Ne tik SD rinkėjai, bet ir kiti, kurie nenori, kad SD išrinktų.

Bet dėmesio daug ne vien dėl SD. Paraleliai vyksta labai dideli debatai dėl to, kad kairiųjų vyriausybę gali pakeisti dešiniosios jėgos – žmonėms tai irgi labai svarbu“, – teigė M.Malling.

Ar ryšis bičiulystei su SD?

Premjero Stefano Löfveno kairiųjų blokas praradęs populiarumą, o Socialdemokratų partija, kaip prognozuojama, gali surinkti rekordiškai mažai balsų. Tiesa, konkuruojantis dešiniųjų Aljansas irgi negali pasigirti itin aukštais reitingais.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Stefanas Lofvenas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Stefanas Lofvenas

Nei kairieji, nei dešinieji beveik neabejotinai neužsitikrins daugumos. O tai reiškia, kad greičiausiai vėl valdys mažumos vyriausybė – ar keisis jos vadovas, priklausys nuo tradicinių partijų (ne)noro bičiuliautis su SD.

Centro dešiniųjų Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas, kuris yra laikomas favoritu pakeisti S.Löfveną ministro pirmininko poste, viešai atmeta galimybę derėtis su SD. Kai jo pirmtakė prabilo apie galimą bendradarbiavimą, dalis rinkėjų nusisuko nuo partijos ir ji turėjo pasitraukti iš pareigų.

„Bet jis tik taip kalba. Ką tik mačiau apklausą, kuri parodė, kad maždaug du trečdaliai Nuosaikiųjų partijos rėmėjų nori draugauti su SD.

Tad spaudimas partijos vadovybei tikrai yra“, – 15min teigė G.Nygrenas, priminęs, vėlgi, kad Nuosaikiųjų partijos partneriai Aljanse – liberalai ir žalieji – flirto su SD purtosi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas

Anot G.Nygreno, įmanoma, kad Nuosaikiųjų partija gali nuspręsti spjauti į Liberalų ir Žaliųjų partijas bei daugumą formuoti vien su SD. Bet ir tuomet daug kas priklausys nuo, ar maža Krikščionių demokratų partija peržengs 4 proc. balsų slenkstį.

Pabėgėliai – našta ar investicija?

Per rinkimų kampaniją tradicinės partijos stengiasi atsiriboti nuo skambios populistinės SD retorikos ir apskritai neprileisti jos prie diskusijų.

„Ne imigracija yra pagrindinė tema, o saugumas. Tiek tiesioginis – nusikalstamumas, gaujos, tiek socialinis – turiu omenyje mokesčius, gerovės valstybės tvarumą, paslaugų kokybiškumą ir efektyvumą. Pavyzdžiui, dabar kaip niekada didelės ligonių eilės.

O imigracija? Čia reiktų kalbėti ne tiek apie imigraciją, o išteklių paskirstymą. Populistinė partija SD kalba apie labai paprastus sprendimus – retorika primena kalbas Lietuvoje, kad reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių ir tada būtų pinigų pensijoms“, – 15min teigė M.Malling.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Švedijos policininkai stebi atvykstančių prieglobsčio prašytojų koloną
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Švedijos policininkai stebi atvykstančių prieglobsčio prašytojų koloną

„Svarbiausia tema iš tiesų yra sveikatos apsauga. Visi žinome, kokios problemos, – žmonės nori prieigos prie sveikatos apsaugos. Ekonomika – pakilime, tad čia diskusijų daug nėra, tik SD, aišku, nori kalbėti apie saugumą ir imigraciją“, – pritarė G.Nygrenas.

Milda Malling: „Didelė visuomenės dalis išgirsta tik argumentus, neva visus pinigus suėda pabėgėliai. Žinoma, jie gauna kažkiek pinigų, bet tiek dešiniosios, tiek kairiosios partijos mano, kad tai yra investicija ateičiai.“

Ką siūlo neonacių judėjimuose šaknų turinti SD? Radikalai tiesiog teigia, kad išvijus visus imigrantus išsispręstų visos problemos. Bet, kaip primena M.Malling, „jos neišsispręs, be to, kils naujų problemų – nebus kas dirba tai gerovės valstybei. Juk visuomenė sensta“.

„Daugelį žmonių vargina jų asmeninė problema. Tarkime, ėjau pas gydytoją, man laiką paskyrė po keturių mėnesių. Vedžiau vaiką į darželį, jis yra autistas, ir man pasakė, kad pinigėlių jam nėra.

Didelė visuomenės dalis išgirsta tik argumentus, neva visus pinigus suėda pabėgėliai. Žinoma, jie gauna kažkiek pinigų, bet tiek dešiniosios, tiek kairiosios partijos mano, kad tai yra investicija ateičiai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas

Dešinieji kalba labiau apie ekonominę investiciją. Kairieji labiau remiasi humanistiniais argumentais – pažiūrėkime į veidrodį, juk Švedija visais laikais visiems padėjo“, – 15min tvirtino M.Malling.

Vis dėlto G.Nygrenas pastebi: „SD sėkmingai vykdo kampaniją socialiniuose tinkluose ir kreipia kalbą temų, apie kurias nori kalbėti, link. Veikia ir pati partija, ir, pavyzdžiui, jos neoficialiai prižiūrimos grupės feisbuke.“

Vaisius raškys dar negreitai

Ar švedai rinkimus pasitinka pesimistiškiau nei anksčiau? Toks klausimas pastarosiomis savaitėmis populiarus pasaulio žiniasklaidoje.

„Taip, pesimizmas jaučiamas, bet daug kas priklauso nuo požiūrio ir žinių. Jei manai, kad nusikalstamumas auga, kad viešpatauja chaosas, aidi susišaudymai, dega automobiliai ir visuomenė apskritai griūna, tu labai tinki dešiniesiems populistams.

Bet kiti mano, kad šalia problemų egzistuoja ir galimybės susitvarkyti su tomis problemomis bei kažką sukurti“, – 15min teigė G.Nygrenas.

Savo ruožtu M.Malling priminė, kad apklausos rodo, jog švedai – vis dar optimistai. Esą atsakymai į klausimą, ar prieš 10 metų gyvenimas Švedijoje buvo geresnis, ar blogesnis, atsakymai pasiskirstė po lygiai.

„Žinoma, prieš rinkimus paaštrėja oponentų kritika valdantiesiems. Aštuonerius metus dirbo dešiniųjų vyriausybė, pastaruosius ketverius – kairiųjų. Kairieji vykdo ilgalaikes investicijas. padidino studijų vietų skaičių policijai, sveikatos apsaugos sistemai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Švedijos politinių partijų lyderių debatai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Švedijos politinių partijų lyderių debatai

Problema tai, kad studentai, kurie užėmė tas 14 tūkst. papildomų vietų, dabar yra antrakursiai ir trečiakursiai. Tad dešinieji gali aiškinti, kad eilės ligoninėse nesumažėjo, tad štai, darote nesąmones, už kurias mokame didelius mokesčius.

Kai sukurta gerovės valstybė, visada klausiama, ar resursai panaudojami optimaliai. Iš kitos pusės, Švedijos ekonomikos būklė kažin ar kada nors buvo geresnė“, – svarstė M.Malling.

Paniekos jau nedemonstruoja

Britų dienraštis „The Guardian“ redakcijos skiltyje, aiškindamas SD populiarumą, neseniai parašė, kad „švedai tikrai nėra didesni rasistai nei daugelis europiečių – esą problema tai, kad pastaruosius du ar tris dešimtmečius visos pagrindinės partijos apsimesdavo, kad Švedijoje rasizmo apskritai nėra.“

„Aš sutikčiau su tokia nuomone. Ilgą laiką nusivylimo, frustracijos balsai buvo negirdimi ir laikomi neišsilavinusių, žemesnės klasės žmonių cypčiojimais. Tokia arogancija žmones įskaudino.

Tik prieš šiuos rinkimus žurnalistai ėmė labai mandagiai uždavinėti klausimus – nors ir vos neapsivemdami – SD lyderiui Jimmie Akkesonui. Kad nebūtų galima kabėti apie provokaciją, apie kažkokį partijos vadovo pjovimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jimmie Akessonas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jimmie Akessonas

Anksčiau buvo klausinėjama tarsi norint parodyti, koks jis durnas. Dabar stengiamasi užduoti sudėtingus, kvalifikuotus klausimus – taip, atskleidžiant, kad kai kurie Akessono argumentai tikrai absurdiški, bet jokiu būdu nekišant kažkokių šypsenėlių“, – mano M.Malling.

Jos manymu, reikėtų kalbėti apie gerovės valstybės išlaikymo kainą – tokią šalį, „beje, norime kurti ir Lietuvoje – bet net Švedijoje nelabai pavyksta“.

„Čia ir per pagrindinius debatus kalbama būtent apie tai. Galbūt čia didžiųjų partijų komunikacinė sėkmė, bet jų atstovai stengiasi kalbėti ne apie imigraciją. Jie kalba apie saugumą ir tikrai nesako, kad apie saugumą dėl imigrantų.

Jei kalba apie švietimą, jie neaiškina, kad mokslų rezultatai prastesni, nes imigrantų vaikai nemoka švedų kalbos ir triukšmauja, o svarsto apie mokytojų galimybes turėti tvarkingas klases.

Kitaip tariant, debatai šiek tiek „pasukti“, kad SD nekalbėtų tik apie tai, ką nori“, – tvirtino M.Malling.

Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Gazas

Patarimai: kur popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje galima palikti automobilį

Aktualu

Vergystė Lietuvoje: pas ūkininką Klaipėdos rajone dirbo už alų, cigaretes ir kelis eurus

Verslas

Degtinės Lietuvoje jau parduodama tiek, kiek prieš „valstiečių“ žygį į valdžią

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? R.Karbauskis: „Šeštas Seimo vicepirmininkas kainuos virš 100 tūkst. eurų“

Aktualu

15min studijoje – viskas, ką reikia žinoti apie popiežiaus Pranciškaus vizitą

Popiežiaus Pranciškaus vizitų netikėtumai: vėjo išdaigos

Aktualu

Elvinas Jankevičius: Rasa Kazėnienė patiria psichologinį spaudimą, jai yra sunku

Kultūra

Monika Gimbutaitė: „Visi skirtingi – visi kultūringi“ ir kultūra kaip įvaizdžio formavimo dalis​​​​​​​

Vardai

Amalia Damonte – moteris, kurią popiežius Pranciškus norėjo vesti: atstumtas atsigręžė į Dievą

Aktualu

Londonas rusų bombonešių skrydį netoli Britanijos pavadino „agresijos aktu“

Aktualu

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May: „Brexit“ derybos atsidūrė aklavietėje

Deuce

Ričardo Berankio žygis nutrūko – neatsilaikė prieš Radu Albotą

Pasaulis kišenėje

Ypatinga vieta Aukštaitijoje: per pusdienį galima aplankyti 5 dvarus

Gyvenimas

„Fendi“ naujausioje kolekcijoje atidavė duoklę kišenėms ir rankinėms

Aktualu

Keičiamas kaltinimas: R.Paksas kyšį iš G.Vainausko ėmė ne tik sau, bet ir „Tvarkai ir teisingumui“

Mokslas.IT

Pasaulinio atšilimo grimasos: rūgštys graužia žemę

Vardai

Dizainerė Aušra Haglund Šv.Bartolomėjaus saloje susižadėjo su futbolo treneriu: prancūzas piršosi dukart

Aktualu

Akcija #PalaikauJuliją įvyko: dalyviai sulaukė Kauno pareigūnų įspėjimo

Mokslas.IT

Neskubėkite pirkti naujo „iPhone“ – netrukus už dyką gausite galbūt pakankamą patobulinimą

Gazas

Kauno gatvėmis 150 km/val. greičiu lakstys kartingai

Naujienos

Kultūra

75-ajame Venecijos kino festivalyje nugalėjo A.Cuaróno filmas „Roma“

Gazas

Naujoje „Perkūno“ trasoje lankėsi motociklininkai iš Dakaro ralio

Vardai

Nacionalinės ekspedicijos dalyvė Luka ištekėjo už karininko Almino: „Mus suvedė meilė Lietuvai“

Sportas

Ėjimo čempionate – rekordą pasiekusios Brigitos Virbalytės ir Arturo Mastianicos triumfas

Gyvenimas

Anglijoje gyvenanti Paula Ušackaitė: „Apkeliavau gal dvidešimt ar trisdešimt šalių“

Aktualu

Sostinės Laisvės pr. – gausios policijos pajėgos: į stulpą rėžėsi visureigis, nukentėjo 3 vaikai

Aktualu

Kriminologas apie žiaurią Lietuvos kalėjimų realybę: po gražiais lozungais klesti totalitarizmas

Gyvenimas

Indijoje gyvenantis menininkas portretus kuria rašomąja mašinėle

24sek

Prieš išvyką į rinktinę – nuostabus R.Seibučio pasirodymas klube

Aktualu

Eilės slaugos ligoninėse nemažėja

Rudenėjančios saulės spinduliai savaitgalį šildė Lietuvos pajūrį

Aktualu

Susitikimus su verslininkais viešina vos kiek daugiau nei pusė Seimo narių

Kultūra

Kuriozas Ispanijoje: nevykusiai restauruota dar viena relikvija vėl tapo interneto hitu

24sek

Rezultatyvus R.Giedraitis svariai prisidėjo prie sėkmingo draugiško turnyro finišo

Deuce

Prieš „US Open“ finalą – jausminga vyro žinutė Serenai Williams

Interviu 24sek

Vienintelis žalgirietis Lietuvos rinktinėje tikisi ryškaus vaidmens

Aktualu

Feisbuke – moterų pagalbos šauksmai: Alytuje pavogtas BMW, Kaune dingo „Audi“

Kultūra

Knygos recenzija. Modernus beveik-deus ex machina, arba Gyvenimo kančios saldybė

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Ak, kaip buvo gera – tarp riešutų, bulvių, grikių, agrastų!

Pasaulis kišenėje

Antalijoje įstrigę lietuvių poilsiautojai patyrė tikrą pragarą: į lėktuvą įsodinti po paros nežinioje

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min