„Neabejotinai iškils klausimas dėl Didžiosios Britanijos narystės sąlygų ES persiderėjimo ir D.Camerono referendumo šiuo klausimo 2017 metais. Jei jiems nebereikės liberaldemokratų partnerystės koalicijoje, ši perspektyva yra dar labiau tikėtina, nes liberaldemokratai labai aiškiai pasisakė už narystę“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Manau, dabar prasidės diskusija tarp Didžiosios Britanijos ir jos partnerių ES ir tai nebus lengva diskusija, nes veikiausiai vienas pagrindinių klausimų bus imigrantų iš kitų ES šalių darbo ir gyvenimo sąlygos Britanijoje“, – teigė jis.
Jis tikino, kad referendumo dėl narystės ES pažadu konservatoriams pavyko pervilioti dalį euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) rinkėjų.
Politologas taip pat priminė, kad D.Camerono koalicinė Vyriausybė dar iki rinkimų ėmėsi griežtinti jau šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančių kitų ES piliečių galimybes pretenduoti į socialinę paramą.
„Manau, kad ši tendencija bus stiprinama, bus ieškoma galimybių, kaip nepažeidžiant ES sutarties apriboti kitų ES piliečių galimybes pasinaudoti socialine šalpa. Gali būti, kad bus einama dar toliau ir siekiama sugriežtinti net ir turinčių darbą atvykimą ir gyvenimo sąlygas. Bet čia jau bus pagrindinis klausimas dėl atitikimo ES teisei“, – pažymėjo jis.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas sakė, kad britai balsavo už konservatorius „siekdami, kad būtų tęsiamos ekonomikos reformos, kurios skatina ekonomikos atsigavimą“. Jo teigimu, ryškią D.Camerono partijos persvarą lėmė nuogąstavimai, kad atėjus leiboristams, pradėtos reformos gali būti sustabdytos, keičiamos ir tai galėtų sulėtinti ekonomikos augimą.
Anot jo, ar bus įvedamos naujos priemonės prieš imigrantus iš Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos, Lietuvos, priklausys būtent nuo ekonomikos tendencijų.
Dabar britų ekonomika yra šiek tiek auganti. Antiimigracinės tendencijos, nors ir buvo išreikštos rinkimuose, tačiau kažkokių labai griežtų reikalavimų greičiausiai nebus, – G.Česnakas.
„Dabar britų ekonomika yra šiek tiek auganti. Antiimigracinės tendencijos, nors ir buvo išreikštos rinkimuose, tačiau kažkokių labai griežtų reikalavimų greičiausiai nebus. Bet jei ekonomika pradės lėtėti, tai vėl sustiprės, nes tai sustiprėja būtent ekonomikos nuosmukio laikotarpiu“, – pabrėžė ekspertas.
„Aš manau, kad tokiu atveju gali būti sumažintos socialinės išmokos, socialinės garantijos – jos jau dabar sumažintos, taip pat kalbos reikalavimai sustiprinti, galbūt gali būti keliami mokyklų klausimai, kad būtų tėvai dirbantys ir tada tik vaikai galės eiti“, – svarstė jis.
Leiboristų balsai – škotams
Jis taip pat atkreipė dėmesį į ryškų Škotijos nepriklausomybės partijos sustiprėjimą rinkimuose. Tai lėmė, kad balsus prarado didžiausia opozicinė Leiboristų partija. Tokios tendencijos, politologo manymu, rodo stiprėjančias Jungtinės Karalystės skilimo galimybes.
„Tai reiškia, kad nuo nacionalinio lygmens britai turės labiau persiorientuoti prie regioninio lygmens politikos. Kiti ekspertai lygina, kad panašūs procesai vyko ir prieš Airijai tampant nepriklausomai, nes būtent XIX amžiaus pabaigoje parlamento rinkimai rodė, kad airiai siekia nepriklausomybės – jie rinko regionines partijas, kurios ir iškovojo nepriklausomybę. Tai čia įžvelgiama Britanijos skilimo pradžia“, – tvirtino G.Česnakas.
Negalutiniais duomenimis, D.Camerono Konservatorių partija laimėjo ketvirtadienį vykusius rinkimus įtikinamai pralenkusi didžiausią opozicinę Leiboristų partiją, kuri didžiausią smūgį patyrė Škotijoje.
Britų visuomeninio transliuotojo naujausiomis prognozėmis, konservatoriai Bendruomenių Rūmuose turės 325 vietas ir jiems trūks vienos vietos, kad galėtų vieni formuoti Vyriausybę. Leiboristai, atsižvelgiant į prognozę, turės 232, o Škotijos nacionalinė partija – 56 vietas.
