Sertifikate – ne 35 minutės, o 360 valandų
Anupamas Verma turi sertifikatą, kuriame nurodyta, kad jis orlaivį pilotavo 360 valandų. Tačiau jis tvirtina, kad dokumentą gavo praleidęs vos 35 minutes antrojo lakūno vietoje.
Jis – vienas iš dešimčių lakūnų, kurie Indijoje gauna sertifikatus su keliasdešimt kartų išpūstomis skrydžių valandomis.
„Jeigu ištiks nenumatytas įvykis man skrendant? Aš net nežinočiau nei kaip, nei kur leistis, – prisipažįsta 25-erių A.Verma. – Mes užmuštumėme ne tik keleivius, bet galime nukristi ant kaimo ir užmušti dar daugiau žmonių.“
2009 m. pradėjęs kursus aviacijos mokykloje, A.Verma pirmąją dieną po 35 minučių „skrydžio praktikos“ gavo sertifikatą, kuriame įrašyta 360 valandų. Jam ir kitiems buvo pasakyta, kad jie vėliau kursų metu tiek ir išskraidys, tačiau galų gale jis ore išbuvo tik tris valandas.
A.Verma mokyklą padavė į teismą. Šių metų vasarį teismas nusprendė, kad mokykla jam turi grąžinti visus sumokėtus pinigus.
Dokumentuose lėktuvai „skrenda“ ir be variklių
A.Verma, kaip ir daug kitų jaunuolių, iš valstybės gavo 44 tūkst. dolerių stipendijas, kad taptų komercinių skrydžių lakūnais ir galėtų prisijungti prie vis besiplečiančių šalies pigių skrydžių įmonių. Skrydžių bendrovių plėtra ne tik sukūrė milžinišką lakūnų paklausą, bet ir sukėlė kainų karą – kai kurie skrydžiai šalyje tekainuoja kelis centus.
Buvęs lakūnas Mohanas Ranganathanas, dabar dirbantis aviacijos saugumo konsultantu, „Bloomberg“ teigė, kad dokumentų klastojimas – dažnas atvejis Indijos aviacijoje. Pavyzdžiui, 2011 m. atlikus auditą šalies skraidymo klubuose paaiškėjo, kad dokumentuose nurodytos valandos, išskraidytos su konkrečiais lėktuvais, yra nesąmonė.
Valandos buvo užrašomos net tokiems lėktuvams, kurie netinkami skraidyti. Vienas neturėjo variklių, tačiau juo esą buvo išskraidyta keli šimtai valandų.
„Valandos buvo užrašomos net tokiems lėktuvams, kurie netinkami skraidyti. Vienas neturėjo variklių, tačiau juo esą buvo išskraidyta keli šimtai valandų“, – sakė jis.
Buvęs lakūnas teigė, kad valandų išpūtimas Indijoje vyksta nuo septintojo dešimtmečio. Pigių skrydžių oro linijos šiuos duomenis klastoja nuo 20 iki 150 valandų.
Jo teigimu, avialinijos iškart supranta, ar lakūnas turi suklastotą sertifikatą – jis tuomet neturi net elementarių įgūdžių. Tačiau dėl to piloto atleisti negalima, nes jie turi jų mokymus neva patvirtinančius dokumentus. Todėl oro linijos išleidžia milžiniškas sumas papildomiems mokymams.
Didžiausių Indijos oro linijų atstovai „Bloomberg“ teigė žinantys apie galimus suklastotus sertifikatų duomenis, todėl vienos jų turi sudėtingus egzaminus, rengia savo pačių mokymus, kitos samdo lakūnus tik iš prestižinių mokyklų.