Madingai apsirengę vyrai ir moterys įdėmiai apžiūrinėja stilingas prekes. Kol turistai darosi asmenukes prie Duomo katedros fasado, stilingi Milano verslo klasės atstovai nesuskaičiuojamoje galybėje naujų užkandinių kemša paninius.
Jei ne ant taksi durų kabantis priminimas, kviečiantis piliečius sekmadienį atiduoti balsus, ar keletas po miestą išsibarsčiusių skelbimų, eilinis Lombardijos sostinės svečias greičiausiai nė nesuprastų, kad regione artėja referendumas.
Sekmadienį šiaurinio Italijos regiono gyventojai spręs, ar jų atstovai su centrine valdžia Romoje turėtų derėtis „dėl tam tikrų autonomijos sąlygų“ ir dėl to, kad į regioną sugrįžtų daugiau jo surenkamų mokesčių.
Tą pačią dieną panašus balsavimas vyks Veneto regione, kurį garsina Venecijos miestas.
Situacijos Europoje atspindys
Priešingai nei Katalonijoje, kurioje tūkstančiai už referendumą pasisakančių žmonių išėjo į gatves, o policija prieš protestuotojus panaudojo smurtą, Italijoje nuotaika kur kas ramesnė.
R.Maroni: „Kuo daugiau žmonių balsuos, tuo didesnę derybų galią turėsiu.“
Šiuose referendumuose ant kortos pastatyta gerokai mažiau – jų rezultatai nėra įpareigojantys.
Vis dėlto regioninės vyriausybės, besikliaudamos apklausų rezultatais, tikisi derybose su Roma sustiprinti savo poziciją. „Kuo daugiau žmonių balsuos, tuo didesnę derybų galią turėsiu“, – sakė Lombardijos prezidentas Roberto Maroni, kurio partija „Šiaurės Lyga“ anksčiau skatino regiono atsiskyrimą. Dabar R.Maroni tą periodą vadina „revoliucine faze“, kuri nesuveikė.
Vyksiantys iškart po Katalonijos balsavimo Lombardijos ir Veneto referendumai atspindi vidinius konfliktus, egzistuojančius daugybėje Europos Sąjungos narių šalių.
Separatizmas gyvas ir Jungtinėje Karalystėje – čia rinkėjai 2014-aisiais vykusiame referendume atmetė Škotijos nepriklausomybės idėją, tačiau diskusijos netyla ligi šiol. Separatistinės idėjos gajos ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje bei Rumunijoje.
Nors balsavimas Milane nesukėlė audringos reakcijos, politinės partijos juo bandys pasinaudoti, kad gautų daugiau paramos kitąmet numatytuose parlamento rinkimuose.
Yra manančių, kad toks žingsnis – politiškai apskaičiuotas, kadangi tikimasi, jog rinkėjai dideliu balsų skirtumu nubalsuos už didesnės autonomijos reikalavimą.
Valdančioji Italijos Demokratų partija, Lombardijos regione priklausanti opozicijai, tyliai palaiko abi puses. Vis dėlto dauguma partijos regionų merų įsteigė komitetą, pasisakantį už šią iniciatyvą.
Yra manančių, kad toks žingsnis – politiškai apskaičiuotas, kadangi tikimasi, jog rinkėjai dideliu balsų skirtumu nubalsuos už didesnės autonomijos reikalavimą.
R.Maroni vyriausybė nurodė 23 sektorius, kurių kontrolę norėtų perimti, įskaitant susijusius su saugumu ir imigracija, švietimu, moksliniais tyrimais bei aplinkosauga. Regiono vyriausybė skaičiuoja, kad ji į bendrą biudžetą Romoje išsiunčia 54 mlrd. eurų daugiau, nei atgauna.
„Globalizacijos eroje, kai Lombardijos pramonės varžosi su Kinija ir Indija, ji turi reinvestuoti į išteklius savo teritorijoje“, – sakė „Šiaurės Lygos“ regiono sekretorius Paolo Grimoldi.
Nors šių sektorių kontrolė suteiktų Lombardijai solidžią autonomiją ir išteklius, R.Maroni teigė, kad balsavimas nepakenks Italijos vienybei.
„Kaip ir katalonai, nusprendėme išklausyti žmonių balso, – sakė jis. – Skirtumas yra tas, kad tai, ko mes prašome, neprieštarauja Italijos konstitucijai.“
Gyvos separatistinės idėjos
Katalonijos nepriklausomybės judėjimas nuaidėjo daugybėje Italijos vietų. Pavyzdžiui, Veneto regiono grupė Plebiscito.eu išplatino pareiškimą, kuriame katalonų judėjimo poveikis lyginamas su „Berlyno sienos griuvimu Rytų Europoje“.
A.Rapisadra: „Italijoje atgimsta separatistinės nuotaikos. Nuo Tirolio iki Sicilijos, Italijoje separatistiniai judėjimai yra įsišakniję tarp kai kurių čia gyvenančių žmonių.“
Pietų Tirolio nepriklausomybės judėjimas skelbė visas Katalonijos referendumo detales. Kai kurios Sicilijos ir Veneto grupės savo paskyrose socialiniuose tinkluose reiškė paramą katalonų balsavimui.
„Italijoje atgimsta separatistinės nuotaikos, – sakė Antonio Rapisadra, laikraštyje „Il Tempo“ fiksuojantis separatistinius judėjimus. – Nuo Tirolio iki Sicilijos, Italijoje separatistiniai judėjimai yra įsišakniję tarp kai kurių čia gyvenančių žmonių.“
A.Rapisadra pridūrė, kad nors Italija formaliai buvo suvienyta prieš 156 metus, „ji išlieka kompleksiška tauta“.
R.Maroni teigė, esą, „jam įdomu stebėti, kas įvyks Katalonijoje“, kuri, kaip ir Lombardija, „yra viena iš Europos ekonominių variklių“.
„Manau, kad Katalonija galėtų būti žiežirba, Europoje įžiebianti naudingą atsinaujinimo ugnį“, – teigė R.Maroni. Kaip atsinaujinimo modelį jis nurodė praeitais metais įsteigtą Alpių makroregioną, leidžiantį 48 regionams septyniose šalyse kai kuriais klausimais tiesiogiai derėtis su ES.
„Tai – nauja ir labai įdomu, išeina už tautų valstybių ribų“, – pridūrė R.Maroni.
Kai kurie stebėtojai mano, kad referendumas gali turėti bumerango efektą. Politikos mokslų profesorius Roberto D’Alimonte iš Luisso Guido Carli universiteto Romoje sako, kad balsavimas gali pakenkti „Šiaurės Lygos“ ambicijoms iš regioninės galios virsti nacionaline partija, besivadovaujančia jaunojo lyderio Matteo Salvini darbotvarke.
„Tai – ne nacionalinė žinutė, ji nėra skirta visai Italijai. Norime išlaikyti daugiau pinigų šiaurėje. Pietiečių atsakas nebus teigiamas“, – sakė R.D’Alimonte.
Lėšų švaistymas?
Vis dėlto atsiranda abejojančių referendumo praktiškumu. Parduotuvės savininkas iš Milano Giorgio Bernasconi, paklaustas, ar ketina balsuoti, atsiduso. „Koks tikslas? Niekas nepasikeis“, – sakė jis.
P.Mondini: „Atsižvelgiant į dabartinius Lombardijos poreikius, nesuprantu, kodėl jie tai daro su tokiomis didelėmis išlaidomis. Jie kalba apie pinigų taupymą, tačiau išleidžia milijonus.“
Balsavimo išlaidos, siekiančios 40–50 mln. eurų, taip pat vertinamos kritiškai.
„Atsižvelgiant į dabartinius Lombardijos poreikius, nesuprantu, kodėl jie tai daro su tokiomis didelėmis išlaidomis, – sakė apsauginis iš Milano Paolo Mondini. – Jie kalba apie pinigų taupymą, tačiau išleidžia milijonus.“
Vadinantis referendumą „žmonių apklausa“ R.Maroni gynė referendumo išlaidas. Už 24 mln. eurų bus įsigyta planšetinių kompiuterių, kurie po balsavimo bus paaukoti mokykloms.
Jo teigimu, anksčiau Roma apsimetė negirdinti autonomijos reikalavimo, tačiau žmonių mandatas turės kitokį efektą.
Emilijos-Romanijos regionas, kurį valdo Demokratų partija, neseniai inicijavo derybas su Roma dėl didesnės autonomijos, tačiau neorganizavo referendumo.
Vis dėlto jis pridūrė, kad šie referendumai – aiškus „Šiaurės Lygos“ bandymas“ gauti daugiau paramos.
Regiono prezidentas Stefano Bonaccini, kalbėdamas apie Lombardijos ir Veneto balsus, sakė: „Likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų rengti referendumą, kuriame klausiama, ar žmonės nori autonomijos, yra tas pats, kas klausti, ar jiems patinka jų mamos, kadangi tai – teisėta ir tėra pasiteiravimas.“
Vis dėlto jis pridūrė, kad šie referendumai – aiškus „Šiaurės Lygos“ bandymas gauti daugiau paramos.
„Po balsavimo jie vis tiek turės vykti į Romą ir prašyti vyriausybės patvirtinti autonomijos įstatymą. Tai – vis tiek sudėtingas procesas“, – teigė S.Bonaccini. Jis pridūrė besitikintis susitikti su Italijos premjeru Paolo Gentiloni ir aptarti didesnės autonomijos klausimą.
„Tuomet prasidės sunkus darbas“, – tikino S.Bonaccini.
