Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Referendumo Latvijoje rezultatai: iniciatyva rusų kalbą paversti antrąja valstybine kalba žlugo

Balsavimo apylinkė Rygoje
AP/„Scanpix“ nuotr. / Balsavimo apylinkė Rygoje
Šaltinis: BNS
0
A A

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Latvijos rinkėjų, dalyvavusių šeštadienį vykusiame referendume dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine kalba, pasisakė prieš šį pasiūlymą, rodo preliminarūs Latvijos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.

Latvijoje šeštadienį referendume už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 22,5 proc. piliečių, o prieš – 77,22 procento. Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750 159 rinkėjų, už – 246 245.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Balsavimo biuletenis, kurį pažymėjęs rinkėjas nesutiko su valstybinės kalbos statuso suteikimu rusų kalbai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Balsavimo biuletenis, kurį pažymėjęs rinkėjas nesutiko su valstybinės kalbos statuso suteikimu rusų kalbai

3 190 balsavimo lapelių (0,32 proc.) pripažinta negaliojančiais.

Rinkimų komisijos duomenimis, referendume iš viso dalyvavo 1 087 284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Latvijos gyventojų.

Tai – didžiausias referendume dalyvavusių rinkėjų skaičius Latvijoje per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Iki šiol daugiausia rinkėjų – 1 010 906 arba 71,49 proc. – dalyvavo 2003 metais Latvijoje vykusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje.

Antrame pagal dydį Latvijos mieste Daugpilyje 85 proc. rinkėjų balsavo už rusų kalbos pripažinimą valstybine

Didžioji dauguma antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio gyventojų šeštadienį vykusiame referendume balsavo už tai, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba šalyje.

Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už rusų kalbos paskelbimą valstybine pasisakė 34 419 tūkst. arba 85,15 proc. Daugpilio gyventojų, kurių daugumą sudaro rusakalbiai.

Daugpilio rajone už rusų kaip antrą valstybinę kalbą Latvijoje balsavo 6 470 arba 65,79 proc. rinkėjų.

Su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone už tai, kad rusų kalba taptų valstybine, balsavo 1 324 rinkėjai arba 90,25 proc. visų šio rajono rinkėjų.

Taip pat rytinėje Latvijos dalyje esančiame Rėzeknės mieste rusų kalbos paskelbimą valstybine savo balsais parėmė 11 395 tūkst. arba 60,29 proc. šiame mieste registruotų rinkėjų. Rėzeknės rajone, preliminariais duomenimis, už rusų kalbos pripažinimą valstybine balsavo 55,22 proc. rinkėjų.

Su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone už tai, kad rusų kalba taptų valstybine, balsavo 1 324 rinkėjai arba 90,25 proc. visų šio rajono rinkėjų.

Dauguma Lietuvoje ir Estijoje balsavusių Latvijos rinkėjų pasisakė prieš rusų kalbą kaip valstybinę

Dauguma Latvijos piliečių, kurie per šeštadienį Latvijoje vykusį referendumą dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine balsavo Lietuvoje ir Estijoje, atmetė šį siūlymą, rodo Latvijos Vyriausios rinkimų komisijos duomenys.

Estijoje už pasiūlymą, kad rusų kalba Latvijoje taptų valstybine, balsavo 105 Latvijos piliečiai, 328 pasisakė prieš.

Lietuvoje 145 balsavo prieš, tuo tarpu už tai, kad rusų kalba būtų pripažinta valstybine, pasisakė 31 rinkėjas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min