Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Reikėtų peržiūrėti Latvijos prezidento įgaliojimus kai kuriais klausimais, mano patarėja

Latvijos prezidento patarėja Sandra Kukulė mano, kad prieš diskutuojant, kaip pakeisti valstybės santvarką, būtina suvokti esamos sistemos problemas ir peržiūrėti kai kuriuos prezidento įgaliojimus.
Valdis Zatleris
Valdis Zatleris / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Latvija

Dėl praėjusią savaitę pasigirdusių siūlymų padaryti pakeitimų parlamente ir pertvarkyti Latviją iš parlamentinės į prezidentinę respubliką S.Kukulė sakė agentūrai BNS, kad vyksta įvairios diskusijos, todėl neaišku, ko iš tikrųjų nori jas pradėję pareigūnai.

„Diskusijos vyksta dvejopos, kaip aš pastebėjau žiniasklaidoje. Vienu atveju diskusijų dalyviai kalba apie prezidento rinkimų pakeitimą – girdi, mums reikia visos tautos išrinkto prezidento. Tai vienas aspektas, nes rinkimo tvarkos pakeitimas nereiškia parlamentinio valstybės valdymo pakeitimo į prezidentinį“, – paaiškino ji, pavyzdžiu pateikdama Lietuvą, kuri yra parlamentinė respublika, bet prezidentą ten renka tauta.

„Kaip atskirti prezidentinę valstybę nuo parlamentinės? Reikia žiūrėti, kiek įgaliojimų turi prezidentas ir ar yra prezidentas vykdomosios valdžios vadovas kaip JAV. Jeigu diskusija vyksta apie tai, kad būtina padidinti prezidento įgaliojimus, nepažeidžiant valdžios pusiausvyros, tai jau yra kitokia diskusija. Iš viso to, kas kalbama, man neaišku, apie ką konkrečiai jie kalba“, – sakė S.Kukulė.

Estijoje, pavyzdžiui, prezidento įgaliojimai platesni nei Latvijoje – jis teikia kandidatus į tokias svarbias valstybės valdymo pareigas kaip ombudsmenas ir teisėjai.

„Aš – už tai, kad būtų peržiūrėti kai kurie prezidento įgaliojimai, neatsisakant parlamentinės valstybės santvarkos principo, nes yra vadinamoji kuriamoji funkcija – prezidentas gali tvirtinti kandidatūras į pareigas ginkluotosiose pajėgose arba teisėsaugoje, o galiausiai pareigūnus tvirtina parlamentas, bet, palyginti su kitomis parlamentinėmis respublikomis, mes turime gana mažai pareigybių, kandidatus į kurias patvirtinti parlamentui teikia prezidentas“, – pažymėjo ji.

S.Kukulė mano, kad politikai skleidžia mitą neva pakeitus Latvijos konstituciją dėl prezidento teisės paleisti Seimą, einama į prezidentinę valstybę, nes ši teisė prezidentui – tipiškas parlamentinės valstybės požymis.

Kaip jau pranešta, teisingumo ministras, Liaudies partijos lyderis Marekas Sėglinis mano, jog Latvijos gyventojai nepatenkinti tuo, kaip veikia valstybės parlamentinė santvarka, ir ragina apsvarstyti galimybę ją pertvarkyti į prezidentinę respubliką.

Latvijos savivaldybių sąjungos vadovas Andris Jaunsleinis paragino pagalvoti, kaip pertvarkyti Latvijos parlamentą – galbūt reikia padalyti jį į dvejus rūmus, nes tai, jo nuomone, padidintų regionų įtaką.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas Gundaras Daudzė skeptiškai vertina šią idėją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius