BBC publikacija apžvelgia Kandos gynybos finansavimą bei naujas tendencijas kariuomenėje.
Pastarųjų dvejų metų Kanados karių skaičiaus augimas sutapo su dideliais pasauliniais kariniais konfliktais ir geopolitiniu nestabilumu. Tuo pačiu Kanada po daugelio metų mažo finansavimo pradėjo skirti milijardus papildomų lėšų gynybai, siekdama vykdyti NATO įsipareigojimus.
Šis pokytis taip pat sutapo su neįprastai išaugusiu nacionalizmo jausmu, kuris sustiprėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, esą Kanada galėtų tapti „51-ąja valstija“. Daugelis kanadiečių tokius žodžius suprato kaip grėsmę šalies suverenitetui iš artimiausios kaimynės.
„Trumpo efektas“
Kanados užsienio reikalų instituto viceprezidentė Šarlotė Dival-Lantuan, analizuojanti Kanados kariuomenės kultūrą, teigė, kad naują stojimo į kariuomenę bangą iš dalies galėjo paskatinti vadinamasis „Trumpo efektas“. Vis dėlto, anot jos, stojančiųjų skaičius pradėjo sparčiai augti dar 2022 metais – maždaug tuo metu, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
BBC žurnalistams ekspertė sakė: „Kai žmonės mato, kad pasaulis tampa mažiau saugus, o jų šaliai gali grėsti pavojus, daugiau jų nusprendžia stoti į kariuomenę“.
Vis dėlto geopolitinė įtampa nėra vienintelė priežastis. Pasak Š. Dival-Lantuan, svarbų vaidmenį suvaidino ir aukštas jaunimo nedarbas Kanadoje, kuris kovą siekė beveik 14 proc. Tuo metu Kanados ministras pirmininkas Markas Karnis paskelbė itin ženklų karių atlyginimų didinimą.
Nuo atėjimo į valdžią praėjusiais metais M.Karnis kariuomenės stiprinimą pavertė vienu pagrindinių savo vyriausybės prioritetų. Jis pristatė, jo paties žodžiais, „ambicingą“ planą sparčiai modernizuoti ir plėsti Kanados ginkluotąsias pajėgas.
Kovą premjeras paskelbė, kad Kanada pirmą kartą nuo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos pasiekė NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai sudaro daugiau nei 63 mlrd. Kanados dolerių per metus. Kanada taip pat prisijungė prie NATO siekio iki 2035 metų gynybai skirti iki 5 proc. BVP.
2 proc. ribą Kanada pasiekė ne tik padidinusi karių atlyginimus, bet ir įsipareigojusi įsigyti naujos technikos, modernizuoti esamas bazes bei plėtoti infrastruktūrą Arktyje.
Tačiau analitikai perspėja, kad net ir augant naujokų skaičiui, Kanados kariuomenė vis dar gerokai atsilieka nuo sąjungininkų, o realiems pokyčiams prireiks laiko.
„Macdonald–Laurier“ instituto vyresnysis analitikas Ričardas Šimuka BBC žurnalistams sakė: „Kanados kariuomenės būklė dabar yra labai prasta, ir prireiks penkerių ar net dešimties metų, kol bus matomas tikras proveržis“.
Anot jo, viena pagrindinių priežasčių – istoriškai susiformavusi pernelyg didelė Kanados priklausomybė nuo JAV, kurios yra didžiausia pasaulio karinė galia ir artimiausia šalies sąjungininkė.
JAV pareigūnai ne kartą spaudė Kanadą didinti gynybos išlaidas, o kritikai šalį vadino „veltėde“. 2024 metais JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas pareiškė, kad Kanada „naudojasi Amerikos suteikiama apsauga“.
Praėjusiais metais Donaldas Trumpas Kanadą įvardijo kaip vieną mažiausiai NATO gynybai išleidžiančių valstybių ir sakė: „Kanada sako, kam mums mokėti, jei Jungtinės Valstijos mus vis tiek apgins nemokamai?“
Nepaisant pasiekto 2 proc. tikslo, Kanada vis dar išlieka tarp mažiausiai gynybai skiriančių NATO narių – ją lenkia JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Mažiau biurokratijos ir daugiau užsieniečių kariuomenėje
Kanados gebėjimas pritraukti daugiau naujokų į kariuomenės pajėgas rodo, kad padėtis pamažu gerėja. Šalies gynybos ministras Deividas Makgintis BBC žurnalistams sakė, kad Kanada gali pasiekti naujokų pritraukimo tikslus anksčiau nei planuota.
Taip pat šiek tiek sumažėjo kariuomenę paliekančių karių skaičius. Dar 2024 metais buvęs gynybos ministras Bilas Bleras šią tendenciją buvo pavadinęs „mirties spiralės“ dalimi.
Aktyviai tarnaujantys kariai BBC žurnalistams sakė, kad papildomas finansavimas yra labai laukiamas.
„Esame keliomis dešimtimis metų atsilikę, bet bent jau dabar bandome tai taisyti“, – teigė Kanados karališkųjų oro pajėgų karininkas Aldenas Kempbelas.
Anot jo, atlyginimų pokyčiai pagerino karių nuotaikas, o pažadai atnaujinti įrangą suteikė daugiau optimizmo.
Balandžio pabaigoje Kanados kariuomenė paskelbė, kad per praėjusius metus priėmė daugiau nei 7 tūkst. naujų karių – tai didžiausias skaičius per tris dešimtmečius.
Vis dėlto tai tik nedidelė dalis visų susidomėjusiųjų. Iki vasario oficialių paraiškų skaičius per metus beveik padvigubėjo – nuo 21,7 tūkst. iki daugiau nei 40 tūkst.
Bendras norinčiųjų stoti į kariuomenę skaičius priartėjo prie 100 tūkst.
Palyginimui, 2019–2020 metais paraiškas buvo pateikę apie 36 tūkst. žmonių.
Kanados ginkluotųjų pajėgų pulkininkas leitenantas Travis Hainas BBC žurnalistams sakė: „Susidomėjimo visada buvo, tiesiog buvo sunku pereiti visą sistemą“.
Dar vienas svarbus pokytis – nuo 2022 metų į kariuomenę leidžiama stoti ne tik Kanados piliečiams, bet ir nuolatiniams šalies gyventojams. Užsieniečiai sudarė apie 20 proc. visų pernai priimtų naujokų.
Dabar Kanada planuoja reikšmingą kariuomenės plėtrą – siekiama turėti 85,5 tūkst. reguliariosios tarnybos karių ir iki 300 tūkst. rezervistų.
