Gali prasidėti privačios Lenkijos žiniasklaidos orbanizacija, rašo Stanley Billas, Kembridžo universitete dėstantis Lenkijos politiką ir kultūrą, taip pat vienas iš naujienų portalo notesfrompoland.com įkūrėjų.
„Kritikai sako, kad žiniasklaidos priemonės gali būti paverstos į PiS propagandos kanalus, kaip ir visuomeninis transliuotojas, ypač vietos rinkimų kampanijų atžvilgiu“, – S.Billas rašo tviteryje.
Pirmadienį, kai naftos perdirbimo koncerno „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas tviteryje paskelbė apie didžiausios šalies regioninių ir vietos laikraščių platinimo agentūros „Polska Press“ įsigijimą, kuris suteiks prieigą prie 17,4 mln. skaitytojų, socialiniame tinkle netrūko vaizdingų palyginimų.
Politologas Kamilas Marcinkiewiczius rašė apie „tragišką dieną žiniasklaidos laisvei Lenkijoje“, politologas Marcinas Zaborowskis teigė, kad PiS įkvėpė „Rusijos žiniasklaidos rinkos, kurioje „Gazprom“ vaidina valstybei priklausančio investuotojo vaidmenį, modelis“.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Andžejus Pukšto sako, kad nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kokių pavojų gali kelti „Orlen“, kurio 27,5 proc. akcijų kontroliuoja valstybė, sprendimas įsigyti „Polska Press“.
„Prancūzijoje ir Vokietijoje dideli valstybiniai koncernai taip pat valdo dalį žiniasklaidos rinkos. Kita vertus, Lenkijoje yra rūpesčių dėl žodžio laisvės, bet juos daugiau siečiau su visuomeniniu transliuotoju – televizija, radijumi“, – 15min sakė A.Pukšto.
A.Pukšto pažymėjo, kad šiuo metu Lenkijos vyriausybė siekia stambinti „Orlen“ – planuojama jį sujungti su energetikos koncernu „Lotos“.
Spaudos laisvės grupė „Reporteriai be sienų“ (RSF) savo 2020 metų ataskaitoje rašo, kad „partizaniniai diskursai ir neapykantą kurstančios kalbos vis dar vyrauja valstybinėje Lenkijos žiniasklaidoje, kuri yra paversta vyriausybės propagandos ruporu“.
Pasak RSF, nauji valstybinės žiniasklaidos direktoriai netoleruoja darbuotojų prieštaravimo ar neutralumo, tie, kurie nesutinka paklusti, yra atleidžiami.
Kritikai nerimauja, kad „Orlen“ įsigijus „Polska Press“, gali būti iškraipyta reklamos rinka. Valdantiesiems kritiška žiniasklaida jau anksčiau skundėsi dėl nelygių sąlygų.
Didžiausio dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktoriaus pavaduotojas Bartoszas Wielinskis teigė, kad 2015 metais, vos pasikeitus valdžiai, valstybinės institucijos atšaukė laikraščio prenumeratas ir reklamą.
„Jie viską atšaukė ir po kelių dienų užsiprenumeravo mažas žiniasklaidos priemones, kurių diapazonas ar kokybė prastesnė, tačiau joms vadovauja jų žmonės. Šios priemonės gavo daug pinigų, su tiek pinigų galėtum nusipirkti reklamą „The New York Times“, – anksčiau šiemet B.Wielinskis sakė portalui „Emerging Europe“.
Prasidėjo repolonizacija?
PiS atstovai dar vasarą kalbėjo apie planus riboti užsienio kapitalo žiniasklaidos priemonių koncentraciją. Tuomet valdančiųjų kritikai spėjo, kad nebus priimti įstatymai, draudžiantys užsienio įmonėms Lenkijoje turėti žiniasklaidos priemonių, nes tai prieštarautų ES teisei
Tačiau buvo spėliojama, kad PiS bandys pasinaudoti valstybiniais bankais ir kitais finansiniais instrumentais, kad padėtų „draugiškoms jėgoms perimti šias žiniasklaidos priemones“.
Spalį vicepremjeras Piotras Glinskis paskelbė, kad, „jei įmanoma, valstybinės kompanijos turėti pirkti žiniasklaidos priemones“. Pasak jo, „nėra normali situacija, kad visa vietinė žiniasklaida yra Vokietijos koorporacijos rankose“.
Ligi šiol tris ketvirtadalius Lenkijos žiniasklaidos rinkos kontroliavo Vokietijos kapitalo įmonės. „Orlen“ agentūrą „Polska Press“ taip pat perka iš Vokietijos žiniasklaidos grupės „Verlagsgruppe Passau“ (VGP).
VPG savininkas Aleksandras Diekmannas sakė, kad toks sprendimas „leis mūsų spaudos grupei toliau įgyvendinti plėtros planą, pradėtą įgyvendinti prieš kelerius metus, ypač Bavarijoje“.
Nuo šiol „Orlen“ kontroliuos popierines ir skaitmenines 20 iš 24 regioninių dienraščių versijas bei beveik 120 vietinių savaitinių laikraščių.
A.Pukšto sako, kad gilios regioninės žiniasklaidos tradicijos siekia dar socialistinės Lenkijos laikus.
„Lenkija yra gerokai labiau decentralizuota (nei Lietuva – red.). Regioninės žiniasklaidos vaidmuo čia yra didelis. Žinoma, ta žiniasklaida dabar transformuojasi, jau svarbesni ne popieriniai leidiniai, bet internetiniai portalai. O tokie „Orlen“ nupirkti leidiniai kaip „Gazeta Baltycka“ yra gerai žinomi pavadinimai“, – 15min teigė A.Pukšto.
PiS šalininkai „Orlen“ pirkiniu džiaugiasi. Partijai priklausantis parlamentaras Janas Mosinskis sakė, kad žiniasklaidos priemones įsigijus lenkų koncernui, skaitytojams regione „nebebus pristatomas naratyvas, kuris dažnai buvo netinkamas“.
Pis atstovas Pamaryje Marcinas Horala tviteryje rašė, kad vienas didžiausių trūkumų yra „vietinės žiniasklaidos stoka arba žiniasklaida, gyvenanti iš miestų savivaldybių reklamos“. Esą joje nėra jokios kritikos vietos įstaigų atžvilgiu, o dabar atsirado proga turėti stiprią ir nuo vietos politinių jėgų nepriklausančią regioninę žiniasklaidą.
Vengrijos žiniasklaidos „orbanizacija“
„Reporteriai be sienų“ savo 2020 metų ataskaitoje rašo, kad Vengrijoje provyriausybinis Centrinės Europos spaudos ir žiniasklaidos fondas (KESMA) „dominuoja žiniasklaidos kraštovaizdyje“, o valstybinė reklama žiniasklaidoje vis dar iškraipo rinką.
15min jau rašė, kaip Vengrijos valdantieji perėmė visuomeninio transliuotojo kontrolę.
KESMA fondui priklauso apie 500 žiniasklaidos priemonių, jį Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras, taip pat Europos žurnalistų federacija kritikavo dėl ryšių su premjeru Viktoru Orbanu. Fondo vienijamos žiniasklaidos priemonės priklauso V.Orbano sąjungininkams.
Vengrijos valdantieji privačią žiniasklaidą silpnino įvairiais būdais.
Pavyzdžiui, premjerui asmeniškai ėmus skirti dviejų didžiausių žiniasklaidos reguliavimo tarnybų vadovus, šie piniginėmis baudomis apdalijo nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Galiausiai dalį šių priemonių nupirko su V.Orbanu artimi oligarchai.
Vyriausybė taip pat darė spaudimą verslininkams nepirkti reklamos jos atžvilgiu kritiškose žiniasklaidos priemonėse.
15min rašė ir apie tai, kaip 2018 metais premjerui artimas verslininkas nupirko paskutinį kritiškai apie valdančiuosius atsiliepiantį televizijos kanalą. Jį su V.Orbanu susipykęs savininkas pardavė, kai jo verslams pradėjo nebesisekti viešuosiuose pirkimuose.
RSF pažymi, kad Vengrijoje nepriklausomiems žurnalistams vis sunkiau ir sunkiau gauti prieigą prie informacijos. Jiems neleidžiama laisvai klausinėti įstatymų leidėjų parlamente, lankytis įvairiuose renginiuose.
Vyriausybės atstovai nekalba su valdančiųjų atžvilgiu kritiškais žurnalistais, valstybinės institucijos paprastai neatsako į nepriklausomų žurnalistų klausimus.
„Reporteriai be sienų“ 2020-ųjų žiniasklaidos laisvės indekse Lenkijai skyrė 62 vietą, Vengrijai – 89. Lietuvai teko 28-oji vieta.
