Pažymima, kad daugiau nei 9 tūkst. mirusiųjų – vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Ekstremalios karščio bangos gali sukelti šiluminį smūgį, taip pat pabloginti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų eigą, todėl vyresnio amžiaus žmonės priklauso didžiausios rizikos grupei.
„Toks mirtingumo padidėjimas šiuo metų laiku yra neįprastas. Jis tikrai labai didelis“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Lasse Vestergaard, Danijos „Statens Serum Institut“ vyriausiasis gydytojas.
„Šį didelį mirtingumo padidėjimą sunku paaiškinti kuo kitu, išskyrus ekstremalų karštį“, – pridūrė medikas.
Karščio pikas buvo pasiektas birželio 22–28 d. savaitę, kai rekordiškai aukštos temperatūros buvo užfiksuotos Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir keliose kitose šalyse.
Tuo pačiu metu tyrėjai nenustatė kitų reikšmingų veiksnių, pavyzdžiui, COVID-19 protrūkių, kurie galėtų paaiškinti staigų mirtingumo padidėjimą iki 10 650 daugiau nei įprastai.
Nurodoma, kad per ankstesnes 8 savaites mirtingumo rodiklis šiose šalyse vidutiniškai buvo maždaug 500 atvejų per savaitę mažesnis nei įprastai.
Remiantis Belgijos visuomenės sveikatos instituto „Sciensano“ duomenimis, mirtingumo rodikliai pasirodė esą aukščiausi iš visų karščio bangų nuo stebėjimų pradžios 2000 metais.
Karštis sukėlė elektros tiekimo sutrikimus, dėl ekstremalių oro sąlygų buvo uždarytos mokyklos ir viršyti nauji temperatūros rekordai.
Itin aukštos temperatūros paveikė ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus. Kai kuriose šalyse buvo sutrikdytas geležinkelių eismas, įvesti alkoholio draudimai, uždaryti garisuasi lankytini objektai.
