„Tai panašu į žaidimą su „Lego“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad Ukraina nepasiekė jokio technologinio proveržio.
„Kokios Ukrainos naujovės? – klausė bendrovės vadovas pokalbyje su „The Atlantic“ žurnalistu Simonu Schusteriu. – Jie diegia naujoves su savo mažais dronais ir sako: „Vau!“. Ir tai puiku. Tai puiku. Bet tai nėra „Lockheed Martin“, „General Dynamics“ ar „Rheinmetall“ technologijos“.
Leidinys pažymi, kad ukrainietiški dronai iš tiesų surinkti daugiausia iš importuotų dalių: rotorių, variklių, kamerų ir mikroschemų. Dauguma šių komponentų yra iš Kinijos, kur viena bendrovė pagamina daugiau kaip 80 proc. mažųjų pasaulio bepiločių orlaivių.
Tačiau būtent dėl jų pigumo – ypač palyginti su sudėtingomis „Lockheed Martin“ ar „Rheinmetall“ sistemomis – jie yra tokie destruktyvūs, pastebėjo straipsnio autorius.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės nuo karo su Iranu pradžios sparčiai eikvoja brangių priešlėktuvinės gynybos raketų atsargas. Tai privertė Artimųjų Rytų vyriausybes skubiai užsisakyti pigių alternatyvų, pavyzdžiui, Ukrainoje pagamintų perėmėjų.
Kai S.Shusteris „Rheinmetall“ vadovui išvardijo kelias Ukrainos gynybos bendroves, kurios šiuo metu yra didžiausios bepiločių orlaivių gamintojos, A.Pappergeris pavadino jas „Ukrainos namų šeimininkėmis“.
„Jie savo virtuvėse turi 3D spausdintuvus ir gamina dronų dalis. Tai nėra inovacijos“, – rėžė jis.
