Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 11d. 00:05 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 11d. 09:05

Rinkimai Ispanijoje: laimi socialistai, iškilo kraštutinė dešinė

Pedro Sanchezas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pedro Sanchezas

Ispanijos premjero Pedro Sanchezo socialistai pirmauja sekmadienį vykusiuose pakartotiniuose parlamento rinkimuose, bet jų pozicijos susilpnėjo, o šie rezultatai pranašauja, kad jau ne vienus metus besitęsiantis politinis sąmyšis dar nesibaigs.

Rezultatai taip pat rodo išaugusį palaikymą kraštutinių dešiniųjų partijai „Vox“.

Ketvirtus rinkimus Ispanijoje per tiek pat metų temdė Katalonijos separatizmo krizė, padidinusi palaikymą „Vox“. Jie buvo surengti po aiškių nugalėtojų neatnešusių balandį vykusių rinkimų, kuriuos irgi laimėjo P. Sanchezas, bet jis nesugebėjo suformuoti vyriausybės.

„Scanpix“/AP nuotr./„Vox“ rėmėjai
„Scanpix“/AP nuotr./„Vox“ rėmėjai

Socialistas lyderis paskelbė naują balsavimą, kad sustiprintų savo pozicijas, tačiau tačiau prarado tris vietas parlamente. Be to, susilpnėjo ir jo potencialūs sąjungininkai, o dešinieji – sustiprėjo.

Praėjus maždaug keturioms valandoms po balsavimo pabaigos paskelbti galutiniai rezultatai parodė, kad socialistai surinko 28 proc. balsų ir gavo parlamente 120 vietų iš 350. Tuo metu „Vox“, už kurią balsavo 15 proc. rinkėjų, užsitikrino 52 mandatus – daugiau nei dvigubai, palyginus su dabartinės sudėties parlamentu.

Balandį į parlamentą pirmąkart patekusi „Vox“ tąkart laimėjo 24 mandatus. Tai buvo geriausias kraštutinės dešiniosios partijos pasirodymas nuo Ispanijos grįžimo prie demokratijos po diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais.

Antra liko dešinioji Liaudies partija (PP), gavusi beveik 21 proc. balsų ir užsitikrinusi 88 mandatus. Balandį ši partija laimėjo 66 mandatus.

Sekmadienį įvykęs balsavimas tik pratęs chronišką politinį sąmyšį ketvirtojoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje, naujienų agentūrai AFP sakė konsultacinės bendrovės „Teneo“ analitikas Antonio Barroso.

„Dėl šių rezultatų suformuoti vyriausybę taps sunkiau dėl didelės parlamento fragmentacijos ir „Vox“ iškilimo“, – aiškino ekspertas. A. Barroso pridūrė, kad nesutarimai „yra tokie probleminiai, jog negalima atmesti dar vienų rinkimų“ tikimybės.

Pastarosiomis dienomis P. Sanchezas ne kartą perspėjo dėl „Vox „agresyvios ultradešiniojo sparno“ politikos ir sakė, kad ši partija įtrauks šalį atgal į tamsius F. Franco diktatūros laikus.

Tačiau jo perspėjimai, regis, liko neišgirsti.

Palyginus su rinkimais balandį, rinkėjų aktyvumas šįkart buvo dviem procentiniais punktais mažesnis – 69,87 procento.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Matteo Salvini
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Matteo Salvini

Europos ekstremistinių pažiūrų veikėjai džiūgavo dėl „Vox“ pergalės. Italijos ultradešiniųjų lyderis Matteo Salvini sveikino šios partijos „didžią pažangą“, o Prancūzijos „Nacionalinio sambūrio“ vadovė Marine Le Pen „Vox“ sėkmę vadino įspūdingu pasiekimu.

Kita vertus, Ispanijoje daugelis atrodė sukrėsti. Kraštutinės kairiosios partijos „Mes galime“ („Podemos“) lyderis Pablo Iglesias, kelis mėnesius nesėkmingai derėjęsis su P.Sanchezo socialistais dėl koalicijos, nedelsdamas pasmerkė „Vox“ sustiprėjimą.

„Šie rinkimai leido dešiniesiems sustiprėti, ir dabar turime kraštutinę dešinę, kuri yra viena stipriausių Europoje“, – skundėsi P.Iglesias, kurio partijos deputatų nuo 42 sumažės iki 35.

Katalonijos klausimas

Vienas svarbiausių klausimų, veikusių rinkimus, buvo susijęs su Katalonija.

Daugelį metų rengęs taikęs demonstracijas, spalio 14 dieną katalonų separatistų judėjimas griebėsi smurto, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui devyniems jo lyderiams skyrus griežtas – iki 13 metų laisvės atėmimo – bausmes už vaidmenį 2017 metais organizuojant uždraustą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Nuosprendžiai išprovokavo kelias dienas trukusius masinius protestus Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose, per kuriuos sutemus gatvėse įsivyraudavo chaosas, o demonstrantai padeginėdavo automobilius, barikadas ir svaidydavo į policininkus Molotovo kokteilius. Per protestus buvo sužeista daugiau kaip 600 žmonių.

Elisenda Paluzie, vadovaujanti už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančiai įtakingai pilietinei organizacijai „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), sakė, kad visą pasaulį apskrieję liepsnojančios Barselonos vaizdai katalonų separatistų ir Madrido konfliktą „pavertė matomu“.

Ši tema atsidūrė rinkimų kampanijos dėmesio centre. Dešiniųjų stovykla spaudė P. Sanchezą suspenduoti Katalonijos regiono autonomiją arba pašalinti iš pareigų regiono prezidentą.

P.Sanchezas atsisakė imtis šių priemonių, tačiau sugriežtino savo toną separatistų atžvilgiu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Santiago Abascalis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Santiago Abascalis

Per vienus televizijos debatus PP lyderis Pablo Casado ragino siekti „realios vyriausybės, kuri įvestų tvarką Katalonijoje“.

Tačiau griežčiausią poziciją Katalonijos separatistų atžvilgiu užėmė „Vox“ lyderis Santiago Abascalis.

„Reikia drastiškų sprendimų“, – sakė jis per paskutinį penktadienio vakarą Madride surengtą kampanijos mitingą.

Tuomet jis pakartojo savo pažadą užbaigti Katalonijos krizę sustabdant regiono autonomiją, uždraudžiant separatistų partijas ir areštuojant regiono prezidentą Quimą Torrą, kuris žadėjo tęsti separatistinę kampaniją.

Mitinge dalyvavusi Ana Escobedo sakė, kad anksčiau balsuodavo už PP, bet dabar palaiko „Vox“ dėl jos griežtos pozicijos Katalonijos ir nelegalios imigracijos klausimais.

Tolesnis paralyžius?

„Vox“ nori, kad būtų uždraustos visos separatistų partijos ir organizacijos, o Katalonijos regiono autonomija suspenduota, kol bus „neabejotinai nugalėtas“ separatistų judėjimas.

„Vox“ įsiveržimas į Ispanijos politinę areną pakeitė šalies politinį žemėlapį. Jos parama leido konservatyviai Liaudies partijai (PP) ir į verslą orientuotai partijai „Piliečiai“ („Ciudadanos“, Cs) suformuoti regionines valdančiąsias koalicijas Andalūzijoje, Madride ir Mursijoje, taip pat užsitikrinti Ispanijos sostinės tarybos kontrolę.

Ispanijoje politinio nestabilumo laikotarpis prasidėjo po 2015 metų gruodžio rinkimų, per kuriuos iškilo „Piliečiai“ ir „Mes galime“. Šie rinkimai užbaigė tris dešimtmečius trukusią dviejų politinių jėgų – socialistų ir PP – hegemoniją.

Kadangi nė viena partija nesugebėjo užsitikrinti 176 daugumai parlamente reikalingų vietų, socialistai tikriausiai pasirinks suformuoti mažumos vyriausybę.

Tačiau Barselonos autonominio universiteto ekspertas Oriolis Bartomeusas sakė AFP, kad tolesnės kelios savaitės gali būti keblios.

„Nebus lengva ištrūkti iš aklavietės, bet šiuo metu niekas nenori net svarstyti galimybės trečiąkart pakartoti rinkimus“, – pabrėžė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min