Žemuosiuose Ispanijos parlamento rūmuose yra 350 vietų, daugumai reikia 176 mandatų. Kiekvienoje iš 50 provincijų yra suformuotos daugiamandatės apygardos, kuriose renkamas parlamentarų skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus.
Į mandatus provincijoje gali pretenduoti partijos, gavusios bent 3 proc. balsų.
Apklausos nežada, jog šie rinkimai politinę krizę išspręs – pergalę turėtų iškovoti socialistai, bet ji bus per maža, kad PSOE galėtų valdyti vieni.
Socialistams vėl reiks partnerių
Ispanijos socialistų darbininkų partija (PSOE) šalį valdo nuo 2018 metų birželio. Į valdžią buvo ateita tik dėl to, kad dešiniųjų vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo.
Visą šį laiką realios daugumos kairieji neturėjo – iki pavasario rinkimų laikėsi dėl kraštutinės kairės „Podemos“, katalonų ir baskų nacionalistinių partijų paramos.
Tačiau katalonų separatistų lyderių teismo procesas lėmė tai, jog katalonai ir baskai nustojo remti P.Sanchezo vyriausybę.
Šių metų balandį PSOE gavo 28 proc. balsų (po mėnesio Europos parlamento rinkimuose – 33 proc.), tačiau iki daugumos jiems pritrūko daugiau negu 50 vietų.
PSOE nepavyko gauti paramos formuojamai vyriausybei, todėl ir rengiami pirmalaikiai rinkimai.
Per PSOE valdymo laikotarpį daugiau negu penktadaliu išaugo minimali alga, bet visų dėmesį buvo prikaustę Katalonijos nepriklausomybės klausimas ir diktatoriaus Francisco Franco palaikų perkėlimas iš prabangaus mauzoliejaus į kapines šalia Madrido.
Abu klausimai šalyje labai kontroversiški. Ypač daug kritikos strėlių PSOE sulaukia dėl Katalonijos.
PSOE nepavyko gauti paramos formuojamai vyriausybei, todėl ir rengiami pirmalaikiai rinkimai.
Dešinieji kaltina P.Sanchezą dėl per minkštos laikysenos krizės akivaizdoje. Dabar Katalonijos klausimu premjeras ketina būti griežtas ir priimti įstatymą, pagal kurį organizuoti tokį referendumą, koks 2017 metais buvo organizuojamas dėl Katalonijos nepriklausomybės, savaime būtų nusikaltimas.
PSOE stengiasi rinkėjus patraukti siūlydami centristinę darbotvarkę. Pirmųjų televizinių debatų, kurie Ispanijoje ypač svarbūs, nugalėtoju apklaustieji laikė dabartinį premjerą.
Dabar parlamente partija turi 123 vietas. Po rinkimų šis skaičius gali siekti 120-140 (prognozuojama kiek mažiau nei 30 proc. balsų). Tad PSOE vėl be partnerių bus bejėgiai.
Didžiosios koalicijos galimybė atmetama, o pagrindiniais galimais partneriais vėl laikoma „Podemos“ partija, katalonų respublikonai, galbūt ir liberalūs „Piliečiai“ („Ciudadanos“, Cs), kurie šį kartą bendradarbiavimo galimybės neatmeta, nors premjerui kritikos negaili.
Ispanijos liaudies partijos korta
Nors pastaruosius eilinius rinkimus 2015 metais laimėjo Liaudies partija (PP), dešinieji dabar gerokai nusilpę ir į pergalę nepretenduos.
Iki pat rinkimų šių metų pavasarį jie turėjo daugiausiai vietų parlamente, bet balandį rinkėjai jiems sudavė didelį smūgį ir PP neteko pusės turėtų vietų.
Tai buvo blogiausias pasirodymas partijos istorijoje. Europos parlamento rinkimuose už Liaudies partiją balsavo penktadalis ispanų.
Labiausiai PP pakenkė korupciniai skandalai. Tačiau įtakos turėjo ir kraštutinės dešinės partijos „Balsas“ (VOX) iškilimas. Šią partiją įkūrė buvę Liaudies partijos nariai.
Dabartinis PP lyderis Pablo Casado pasisako už centristinę politiką ir siekia kovoti dėl balsų su „Piliečiais“ (Cs). Pavasario rinkimuose itin daug negatyvaus Liaudies partijos dėmesio sulaukė P.Sanchezas, tačiau šį kartą kampanija ramesnė.
Nors pastaruosius eilinius rinkimus 2015 metais laimėjo Liaudies partija (PP), dešinieji dabar gerokai nusilpę ir į pergalę nepretenduos.
Apžvalgininkas Kiko Llaneras dienraščiui „El Pais“ pabrėžė, kad kai ispanams ima rūpėti Katalonija, iš to rinkimuose visada paprastai išlošia dešinieji.
Visgi apklausos rodo, kad prie pačių didžiausių šalies problemų šios krizės ispanai nepriskiria.
Liaudies partija dėmesio Katalonijos klausimui skiria daug. Jie kritikuoja esą minkštą valdančiųjų laikyseną ir ragina imtis griežtesnių priemonių separatistų atžvilgiu.
P.Casado rinkėjus gąsdina ir naujos ekonominės krizės galimybe – šalies ekonomika išties lėtėja, todėl Liaudies partija siūlo mažinti mokesčius.
Prognozuojama, kad Liaudies partijos mandatų skaičius rinkimuose išaugs labiausiai – nuo dabartinių 66 iki 80-96 (apie 20 proc. balsų).
Kraštutinė dešinė nori Gibraltaro
Parlamente savo atstovų gali turėti daugiau negu 10 partijų, bet į reikšmingą vietų skaičių pretenduos keturios.
Realu, kad trečioje vietoje liks radikali VOX, balandį tapusia pirmąja kraštutinės dešinės partija, kuri pateko į parlamentą po F.Franco režimo žlugimo.
Dabar radikalai paramą sau gali netgi padvigubinti. Sėkmingų rezultatų pasiekta ir vietos valdžios rinkimuose – net ir sostinėje Madride, kur kampanijos metu VOX žadėjo daugiau religinių motyvų kalėdiniuose papuošimuose.
Partija pasisako už tradicines vertybes. VOX priešinasi nelegaliai imigracijai, Katalonijos nepriklausomybei ir siekia susigrąžinti Gibraltarą bei uždrausti visas nepriklausomybės siekiančias regionines partijas.
VOX griežtai pasisakė prieš F.Franco palaikų iškeldinimą iš mauzoliejaus, o tai partijai padeda pritraukti balsų.
Vis dėlto rinkimų kampanijoje vengiama agresyvios retorikos. VOX lyderis Santiago Abascalis mėgina parodyti, kad partija yra vienintelė alternatyva socialistams.
Dabar parlamente VOX turi 24 vietas. Neabejojama, kad po rinkimų šis skaičius išaugs – skirtingos prognozės rodo, kad skaičiai gali siekti nuo 27 iki 55 mandatų (9-15 proc. balsų).
Vieninteliai už dialogą
Kraštutinės kairės „Podemos“ suformuotas rinkiminis aljansas vienintelis iš didesnių partijų pasisako už dialogą su katalonų separatistais.
Buvo baiminamasi, kaip kairiųjų pozicijas paveiks „Mas Pais“ – buvusio įtakingo „Podemos“ lyderio Inigo Errejono įkurtas judėjimas, prie kurio prisijungė ir daugiau „Podemos“ narių, tačiau naujokams prognozuojamos vos keturios vietos.
„Mas Pais“ trūksta laiko pasiruošti rinkimams – judėjimas nacionaliniu lygmeniu įkurtas tik rugsėjo pabaigoje. Skilimas įvyko dėl išsiskiriančių nuomonių rinkiminės strategijos ir partijos valdymo klausimu.
Kraštutinės kairės „Podemos“ suformuotas rinkiminis aljansas vienintelis iš didesnių partijų pasisako už dialogą su katalonų separatistais.
„Podemos“ vaidmuo po rinkimų bus labai svarbus – jie laikomi pagrindiniais galimais socialistų partneriais. Tiesa, po balandžio rinkimų vykusios derybos dėl koalicijos baigėsi be rezultatų.
Nebūtų lengva ir dabar – nemaža dalis „Podemos“ bloko apskritai mano, jog partija turi išlikti opozicinė arba valdyti viena.
„Podemos“ lyderis Pablo Iglesias laikosi pozicijos, kad jeigu PSOE negaus absoliučios daugumos, partija turėtų formuoti koaliciją, o ne mažumos vyriausybę. Dabar „Podemos“ parlamente turi 42 vietas, po rinkimų šis skaičius turėtų sumažėti iki 34-40 (12-13 proc. balsų).
Centro dešinės liberali „Piliečių“ (Cs) partija gali būti didžiausia rinkimų pralaimėtoja. Abi didžiosios partijos siekia perimti Cs balsus.
Katalonijoje įkurtas judėjimas daugiausiai dėmesio skiria būtent šio regiono klausimui ir griežtai pasisako prieš nepriklausomybę. Todėl partijos būstinė Barselonoje buvo apipaišyta svastikomis.
Cs žada kovoti su nacionalizmu ir teigia, jog įves tvarką Katalonijos gatvėse. Cs lyderis Alberto Rivera reikalavo, kad premjeras į Katalonijos gatves įvestų gausesnes saugumo pajėgas ir nušalintų regiono prezidentą Quimą Torrą.
Save Cs pateikia kaip geriausią alternatyvą tiems, kurie nori kito premjero ir pabrėžia savo sugebėjimą pasiekti susitarimus. Dabar parlamente Cs turi 57 vietas, po rinkimų jų turėtų likti 14-26 (apklausos žada iki 10 proc. balsų).
Katalonijos kairieji respublikonai – Suverenitetas – yra stipriausia iš regioninių partijų. Pagrindinis partijos interesas – vyriausybė, kuri siektų dialogo su separatistais.
Ypač daug vilčių buvo dėta į PSOE ir „Podemos“ derybas po pavasario rinkimo, tačiau jos žlugo.
Vienas pirmųjų respublikonų tikslų – amnestija katalonų politiniams kaliniams.
Respublikonams gali pakenkti tai, jog per dabartinius neramumus Katalonijoje veikia bendros Ispanijos ir Katalonijos policijos pajėgos, o partija yra valdančiosios daugumos provincijoje dalis. Dabar parlamente partija turi 15 vietų, po rinkimų šis skaičius turėtų per daug nesikeisti – žadama 14-17 vietų ir 3-4 proc. balsų.
Lauks nauja politinė aklavietė
Taigi, nors PSOE pasieks pergalę, socialistai nebūtinai galės pasinaudoti jos vaisiais. Jeigu prognozės pasitvirtins, vieninteliai galimi koalicijos partneriai, su kuriais būtų realu susitarti ir pasiekti daugumą, būtų „Podemos“.
Dauguma rinkėjų norėtų, jog vyriausybę formuotų PSOE, „Podemos“ ir Katalonijos respublikonai. Tačiau tokiu atveju PSOE reiktų daryti kompromisus Katalonijos klausimu.
Šalis apskritai neturi koalicinės politikos tradicijų nacionaliniame lygmenyje, o pavasario rinkimų patirtis rodo, kad susitarti bus nelengva.
Realiausiu scenarijumi laikoma socialistų mažumos vyriausybė, tačiau ir jai reikės palaikymo.
Apklausos rodo, kad dauguma rinkėjų norėtų, jog vyriausybę formuotų PSOE, „Podemos“ ir Katalonijos respublikonai. Tačiau tokiu atveju PSOE reiktų daryti kompromisus Katalonijos klausimu. Jeigu vietoje katalonų prie derybų stalo sėstų „Piliečiai“, būtų ne ką lengviau.
P.Sanchezą ispanai laiko tinkamiausiu premjero postui, nors apskritai visi penkių didžiųjų šalies partijų lyderiai vertinami labiau neigiamai, negu teigiamai.
Tačiau net jeigu jam ir vėl pavyks tapti premjeru, vargu ar naujoji vyriausybė bus stabili ir ilgalaikė.
***
Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas
-
Katalonijos krizė temdo būsimus Ispanijos rinkimus
-
Ispanijoje ekshumuoti diktatoriaus Francisco Franco palaikai
-
Madridas: Katalonijoje per protestus sužeista iš viso beveik 300 policininkų
-
Dešimtys tūkstančių žmonių Barselonoje dalyvavo eitynėse už Ispanijos vienybę
-
Svarbiausi klausimai, galintys paveikti Ispanijos rinkimų baigtį
