Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 12d. 22:59

Rinkimai Lenkijoje: pergalės kaina – 115 eurų už vaiką

Išmokos už vaikus – PiS kelias į sėkmę?
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Išmokos už vaikus – PiS kelias į sėkmę?

Nuo pat 2005 metų visa Lenkijos vidaus politika yra amžina kova tarp konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) ir centro dešiniųjų Piliečių platformos partijos (PO). Ne išimtis ir šie metai – tik pirmą kartą PO istorijoje parlamento rinkimuose partija dalyvauja koalicijoje su dar penkiomis opozicinėmis partijomis.

Nors kartu renkamas Seimas ir Senatas, be abejo, svarbiausia kova vyksta dėl žemųjų parlamento rūmų – Seimo kontrolės. 460 parlamentarų renkami 41 daugiamandatėje apygardoje (nuo 7 iki 20 mandatų pagal gyventojų skaičių). Į parlamentą pateks partijos, kurios nacionaliniu lygmeniu gaus mažiausiai 5 proc. balsų, ir koalicijos, gavusios 8 proc. palaikymą.

Daugelis koalicijų formaliai tėra partijų rinkiminiai komitetai, tad joms galioja žemesnis barjeras. Apklausos rodo, kad PiS ir šį kartą turėtų gauti absoliučią daugumą, o pagrindinė sėkmės priežastis – populiarioji 500 zlotų (apie 115 eurų) išmoka šeimoms už kiekvieną vaiką.

Geri laikai Lenkijai“ tęsis ir po rinkimų?

„Geri laikai Lenkijai“ – toks valdančiosios PiS rinkimų kampanijos šūkis. Atrodo, kad daugelis Lenkijos piliečių tuo tiki.

Dabar partija Seime turi 240 vietų, po rinkimų šis skaičius gali išaugti iki 245-256. Pagal apklausas 42-48 proc. lenkų žada balsuoti už PiS.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis

Partija per pastaruosius metus turėjo rimtų išbandymų. Pernai spalį vykusiuose savivaldos rinkimuose PiS užėmė pirmą vietą, bet pasirodė kukliau negu tikėtasi ir daugelyje didžiųjų miestų pralaimėjo mūšius opozicijai.

Partijos stiprybė visą laiką buvo kaimiškos vietovės bei maži miestai, elektorato branduolys – darbininkai ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau pralaimėjimai buvo skaudūs.

Šių metų Europos Parlamento rinkimuose PiS iškovojo užtikrintą pergalę – gavo net 45 proc. balsų. Prieš parlamento rinkimus opozicija bijo, kad istorija gali pasikartoti.

Buvę prezidentai Lechas Walęsa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis netgi išplatino bendrą opoziciją remiantį laišką.

Į rinkimus partiją veda Jaroslawas Kaczynskis, tačiau politikas žada, kad kituose rinkimuose partijos vairas jau bus perduotas jaunesnei kartai. Kampanijos metu lyderis teigė, kad Lenkija Europoje yra laisvės sala, o turi siekti tapti ir sparčios plėtros sala.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

ES požiūris į laisvę Lenkijoje kitoks. Briuselis valdančiuosius kritikuoja dėl griežtos teismų kontrolės. Lenkijos opozicija mėgina išpūsti situaciją ir gąsdina rinkėjus pasitraukimo iš ES galimybe.

Įtampa santykiuose su ES po rinkimų vargu ar sumažės – PiS programoje siūloma atimti iš teisėjų ir prokurorą imunitetą, o suimti parlamentarą būtų galima vien turint generalinio prokuroro (kuris yra ir teisingumo ministras) leidimą.

Per ketverius PiS metus valdžioje Lenkija žiniasklaidos laisvės indekse nukrito iš 18 vietos į 59-ąją. „Freedom House“ ataskaitoje 2017 metais Lenkija iš laisvų šalių kategorijos perkelta į iš dalies laisvų.

Prieš rinkimus PiS vėl ėmėsi žiniasklaidos kontrolės – pasiūlė kurti naują žurnalistų savireguliacijos instituciją ir pertvarkyti valstybinį žiniasklaidos aparatą. Jau dabar valstybinės įmonės nesireklamuoja žiniasklaidos priemonėse, kurios yra kritiškos valdantiesiems.

Per ketverius PiS metus valdžioje Lenkija žiniasklaidos laisvės indekse nukrito iš 18 vietos į 59-ąją. „Freedom House“ ataskaitoje 2017 metais Lenkija iš laisvų šalių kategorijos perkelta į iš dalies laisvų.

Rinkiminiuose lozunguose PiS žada „atkurti Lenkijos šeimų orumą“. Tai daryti padeda ir ekonominis klestėjimas – Lenkijos ūkis paskutiniu metu auga greičiausiai Europoje. Valdančiųjų populiarumą lemia dosnios išmokos šeimoms, mažas nedarbas.

2015 metais partija pažadėjo kiekvienai šeimai, turinčiai daugiau negu vieną vaiką, skirti 115 eurų dydžio išmoką kiekvienai atžalai. Dabar programa jau apima ir turinčius vieną vaiką.

Priemonė tokia populiari, jog opozicija nebeketina jos atsisakyti. Būtent parama šeimoms PiS leidžia pritraukti vis gausesnį palaikymą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Išmokos už vaikus – PiS kelias į sėkmę?
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Išmokos už vaikus – PiS kelias į sėkmę?

Dabar žadama, jog 2023 metais minimali alga bus dvigubai didesnė negu dabar ir sieks 900 eurų. Augant maisto kainoms ir brangstant būstui, ši idėja labai patraukli, tad panašius pažadus dalina ir opozicija, tačiau ji mažiau konkreti ir baiminasi infliacijos, įmonių bankrotų bei investicijų sumažėjimo.

Pensininkams žadama 14 išmokų per metus nuo 2021-ųjų, ūkininkams – didesnės subsidijos. Siūloma jaunimą iki 26 metų, gaunantį mažesnes pajamas, atleisti nuo pajamų mokesčio.

Daugiau išleisti žadama gynybai, planuojama tvarkyti kelių infrastruktūrą. Valdantieji pabrėžia Katalikų bažnyčios svarbą šalies gyvenime ir itin daug kalba apie LGBT bendruomenės kelias grėsmes tradiciniam šeimos modeliui.

Piliečių platformos laukia naujas pralaimėjimas

Piliečių platforma (PO) prieš rinkimus susivienijo su liberalia Šiuolaikine partija, ir keturiomis mažomis neparlamentinėmis jėgomis.

Apklausos Piliečių koalicijai (KO) žada 24-29 proc. balsų, kurie turėtų pavirsti 135-152 vietomis parlamente. Dabar koalicijos narės kartu sudėjus turi 155 vietas parlamente.

KO į premjeres kelia Malgorzatą Kidawą-Blonską – buvusią Seimo pirmininkę. Ji populiaresnė už dabartinį PO pirmininką Grzegorzą Schetyną, kuriuo apskritai pasitikima mažiausiai iš šalies politikų.

„Scanpix“/AP nuotr./Malgorzata Kidawa-Blonska
„Scanpix“/AP nuotr./Malgorzata Kidawa-Blonska

Jis vertinamas kaip puikus užkulisių dirigentas, tačiau stokoja charizmos. Sasekso universiteto profesorius Aleksas Szczebriakas savo tinklaraštyje pabrėžia, kad sprendimas dėl lyderystės priimtas gana vėlai, o M.Kidawai-Blonskai trūksta laiko sukurti savo, kaip nepriklausomos lyderės, įvaizdį.

KO programoje žadama kovoti su diskriminacija ir pasisakoma už civilines tos pačios lyties asmenų partnerystes.

Savo programoje pagrindinį dėmesį koalicija skiria sveikatos apsaugai (apklausos rodo, kad ji rinkėjams šiuo metu prioritetinė sritis), demokratijai, ekologijai, švietimui, mėgina į savo pusę patraukti ir vyresnio amžiaus rinkėjus.

Koalicijos lyderiai pripažįsta, kad su PiS dosnumu konkuruoti sunku, bet siūlo užtikrinti viešųjų geresnę paslaugų kokybę.

PO programoje žadama kovoti su diskriminacija ir pasisakoma už civilines tos pačios lyties asmenų partnerystes.

Nors daugelis privačių žiniasklaidos priemonių, kultūros ir verslo elitas palaiko opoziciją, ji nepajėgia išnaudoti savo stiprybių.

„Politico“ kalbinta skaitmeninio marketingo konsultantė Anna Mierzynska pabrėžia, kad viena pagrindinių Piliečių koalicijos problemų yra tai, kad jos žinutė neištrūksta už rėmėjų socialinio burbulo ribų, o kampanijai vis dar vadovauja tie, kurie pirmus savo mūšius prieš PiS pralaimėjo.

KO kampanijai socialiniuose tinkluose išleidžia keturis kartus daugiau negu valdantieji, bet apklausų kampanijos IBRIS duomenimis, tik beveik 5 proc. lenkų mano, kad jos kampanija geriausia, o daugiau negu pusė išskiria PiS.

Atgimstantys Lenkijos kairieji

Iš mažesnių politinių veikėjų dabar stipriausios yra „Kairės“ bloko galimybės.

Jį sudaro trys partijos, iš kurių nė viena šiuo metu parlamente vietų neturi: tradicinė pagrindinė kairioji partija šalyje Demokratinis kairės aljansas (SLD), buvusio Slupsko mero, homoseksualumo neslepiančio Roberto Biedrono „Pavasaris“ ir radikalių kairiųjų pažiūrų „Kartu“.

„Scanpix“/AP nuotr./Robertas Biedronas
„Scanpix“/AP nuotr./Robertas Biedronas

Blokui priklauso ir kelios smulkios partijos. „Kairė“ turėtų gauti 12-13 proc. balsų ir parlamente turėti 50-60 vietų. Nuo 2015 metų Seime apskritai nedirbo nė viena kairioji politinė jėga, tad sugrįžimas yra didelė pergalė.

A.Szczerbiakas britų dienraščiui „The Indepedent“ tvirtino, kad Lenkijoje nepadaugėjo kairiųjų rėmėjų – dabartinė sėkmė slypi vienybėje tarp politinių jėgų.

Visgi tai sudėtinga sąjunga. Tikėtinas kairiųjų elektoratas – skurdžiau gyvenantys žmonės palaiko PiS. SLD remia tie, kurie turėjo ryšių su komunistiniu šalies režimu.

„Pavasaris“ yra gana populiarus tarp jaunimo didmiesčiuose. „Kartu“ iki šiol netgi buvo vieni didžiausių SLD kritikų ir blokavo kelių svarbių su komunistine praeitimi susijusių SLD narių kandidatavimą bendrame sąraše.

Tikėtinas kairiųjų elektoratas – skurdžiau gyvenantys žmonės palaiko PiS. SLD remia tie, kurie turėjo ryšių su komunistiniu šalies režimu.

Tad dabar blokas turi ieškoti būdų, kaip išsaugoti tradicinės kairės elektoratą, kuriam nerūpi LGBT klausimai, kartu priviliojant jaunus liberalius rinkėjus, itin kritiškai vertinančius komunistinę praeitį.

Koalicija žada investuoti į atsinaujinančią energiją, kelti minimalią algą, didinti išlaidas sveikatos apsaugai, mažinti Bažnyčios vaidmenį politikoje, liberalizuoti abortų įstatymą ir įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Dar vienas opozicijos darinys yra Lenkijos koalicija, kurią sudaro ilgamečiai PO partneriai Lenkijos liaudies partija (PSL), roko dainininko Pawelo Kukizo įkurtas judėjimas ir kelios mažesnės partijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pawelas Kukizas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pawelas Kukizas

38 vietas Seime dabar turinti politinė jėga po rinkimų turėtų likti su mažiau negu 20 (prognozuojami 5-7 proc. balsų).

Ilgą laiką Liaudies partijos stiprybė buvo ūkininkų parama ir kaimai – visa darbotvarkė buvo nukreipta į ūkininkų gerovę. Padėtis pasikeitė tada, kai pensinis amžius vadovaujant PSL deleguotam ministrui buvo padidintas iki 67 metų.

Nuo tada populiarumas regionuose gerokai sumenko, o dabar partija bando persiorientuoti ir siekti didesnio palaikymo miestuose. P.Kukizo judėjimas siekia „sunaikinti partokratiją“, rengti daugiau referendumų, keisti rinkimų sistemą.

Politinių jėgų sąjunga tikrai ne iš meilės – abi politinės jėgos atskirai nebūtinai patektų į parlamentą.

Jeigu P.Kukizas ekonomikoje yra liberalas, Liaudies partija pasisako už didesnį valstybės reguliavimą, o politines jėgas vienija tik socialinis konservatyvumas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lechas Walęsa
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lechas Walęsa

Naujai koalicijai reikšminga gali būti ir netikėta nepopuliaraus buvusio Lenkijos prezidento L.Walęsos parama. Turbūt tai duos daugiau žalos negu naudos. P.Kukizas yra didelis prezidento kritikas, tad dabar Lenkijos koalicija bando mandagiai nuo palaikymo atsiriboti.

Į parlamentą tikisi patekti ir Konfederacija „Laisvė ir nepriklausomybė“ – dviejų kraštutinės dešinės partijų sąjunga dabar turinti keturias vietas Seime. Tačiau jų šansai patekti į parlamentą nedideli – apklausos žada 3-5 proc. balsų.

„Koalicija už Respublikos atnaujinimą: Laisvė ir viltis“ yra ekonomiškai liberali euroskeptiška politinė jėga. Kitas Konfederacijos narys yra Nacionalinis judėjimas, pasisakantis prieš imigraciją, NATO ir ES, bei už gerus santykius su Rusija ir Kinija.

Tikroji kova – ateityje?

Realybės testu opozicijai tapo šių metų Europos parlamento rinkimai. Juose dauguma opozicinių jėgų, išskyrus Pawelo Kukizo judėjimą, „Pavasarį“, „Kartu“ ir radikalią dešinę, dalyvavo bendrame bloke.

Nors tikėtasi, kad vieninga opozicija gali įveikti PiS, to neįvyko. Europos koalicija pavadintas blokas gavo 38 proc. balsų, PiS su 45 proc. balsų pasiekė geriausią visų laikų savo rezultatą.

Tikėtasi išlaikyti bendradarbiavimą ir Seimo rinkimuose, bet PSL, nepatenkinta bendradarbiavimu su kairiosiomis partijomis, koaliciją paliko, o nuo Piliečių platformos nusisuko ir keli įtakingi konservatyvesnių pažiūrų politikai.

Apklausos žada tvirtą PiS pergalę ir absoliučią daugumą. Jeigu opozicinės partijos ir netikėtai sugebėtų įveikti valdančiuosius, lauktų labai sudėtingas didžiulės koalicijos formavimas – vargu ar tokia marga vyriausybė galėtų sėkmingai dirbti.

Tad opozicijai visas viltis ir energiją reiktų nukelti bent jau į 2020 metus, kai bus renkamas prezidentas.

Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas

Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min