Tvarkai palaikyti papildomai buvo dislokuota maždaug 10 tūkst. pareigūnų ir 5 tūkst. karių iš Jungtinių Tautų taikdarių misijos Haityje.
Iš viso 54 kandidatai siekia pakeisti prezidentą Michelį Martelly popdainininką ir politikos naujoką, kuris šiame poste pradėjo dirbti 2011-aisiais – vieni metai po katastrofiško žemės drebėjimo, pareikalavusio daugiau kaip 200 tūkst. gyvybių ir palikusio gyventi gatvėje daugiau kaip 1,5 mln. žmonių.
Laikinos rinkimų komisijos pirmininkas Pierre'as-Louis Opont'as džiaugėsi, kad balsavimas praėjo taikiai.
„Norėtumėme padėkoti rinkėjams, kurie išsaugojo ramybę ir, kaip tikimės, sugebėjo išrinkti naujus šalies vadovus keliems artimiausiems metams“, – sakė jis.
Įvyko didelis pasikeitimas, lyginant su rugpjūtį vykusiu balsavimu, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą smurtas pareikalavo dviejų gyvybių.
Port o Prense žmonėms teko stovėti ilgose eilėse prie balsavimo punktų – tokio reiškinio Haitis nebuvo matęs daugiau nei dešimtmetį.
Ruošdamasi rinkimams valdžia ėmėsi atsargumo priemonių – tvarkai palaikyti papildomai buvo dislokuota maždaug 10 tūkst. pareigūnų ir 5 tūkst. karių iš Jungtinių Tautų taikdarių misijos Haityje.
Nepaisant vėlavimų dėl tiekimo problemų, rinkėjai kantriai laukė plieskiant saulei, kad galėtų atiduoti savo balsus.
Kai kurie išreiškė viltį, kad šie rinkimai – vieninteliai iš kelių pastaruoju metu Haityje įvykusių pagal planuotą grafiką – gali įnešti pokyčių.
Tačiau jų rezultatai bus žinomi ne anksčiau nei lapkričio pradžioje.
Michelį Martelly vasario 7 dieną pakeisiantis politikas turės susidurti su didžiuliais iššūkiais ir humanitarine problema.
Iš 10 mln. Haičio gyventojų 6 mln. gyvena nepaprastai skurdžiai – už mažiau nei 2,5 JAV dolerio per dieną.
