„Posėdis dėl kaltinimų patvirtinimo vyks nedalyvaujant ponui Duterte“, – sakoma TBT pareiškime, patenkinant R. Duterte gynybos prašymą atsisakyti teisės pasirodyti.
Kaltinimų patvirtinimo posėdis, trunkantis keturias dienas, nustatys, ar yra pakankamai įrodymų prieš R. Duterte, kad būtų galima tęsti teismo procesą.
80-metis nedalyvaus posėdyje Hagoje, nepaisant to, kad teisėjai nusprendė, jog reikšmingų kliūčių jam dalyvauti nėra.
Po posėdžio teisėjai turės 60 dienų priimti rašytiniam sprendimui.
TBT prokurorai pateikė R. Duterte tris kaltinimus nusikaltimais žmoniškumui, teigdami, kad jis dalyvavo mažiausiai 76 žmogžudystėse 2013–2018 metais.
Manoma, kad tikrasis nužudymų skaičius siekia tūkstančius, o aukų advokatai teigė, kad jei byla bus nagrinėjama teisme, tai gali paskatinti daug daugiau šeimų kreiptis.
R. Duterte, kuris buvo prezidentas 2016–2022 metais, buvo sulaikytas Maniloje praėjusių metų kovą, iš ten nuskraidintas tiesiai į Nyderlandus ir nuo to laiko laikomas TBT sulaikymo skyriuje Scheveningeno kalėjime.
Po trijų dienų jis dalyvavo pirmajame posėdyje vaizdo ryšiu, atrodė sutrikęs ir silpnas, vos kalbėjo.
„Karas su narkotikais“
Pirmasis iš trijų kaltinimų R. Duterte susijęs su jo įtariamu bendrininkavimu 19 žmogžudysčių, įvykdytų 2013–2016 metais, kai jis buvo Davao miesto meras.
Antrasis susijęs su 14 vadinamųjų „didelės vertės taikinių“ nužudymų 2016 ir 2017 metais, kai jis buvo prezidentas.
Trečiasis kaltinimas apima 43 žmogžudystes, įvykdytas per valymo operacijas, nukreiptas prieš žemesnio lygio įtariamus narkotikų vartotojus ar platintojus visuose Filipinuose 2016–2018 metais.
R. Duterte neigia kaltinimus, žurnalistams prieš posėdį sakė jo advokatas Nicholas Kaufmanas (Nikolas Kaufmanas).
„Ponas Duterte (...) gedi ir apgailestauja dėl žmonių mirties dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų, tačiau jis neigia bet kokį ryšį su tuo“, – sakė N. Kaufmanas.
„Jis neigia, kad buvo politika žudyti įtariamus asmenis ar įtariamus nusikaltėlius ar įtariamus narkotikų vartotojus, kaip teigia prokuratūra. Jis neigia, kad buvo sąmokslas tai padaryti su kitais tariamais bendrininkais jo administracijoje“, – teigė jis.
Kai R. Duterte tapo prezidentu 2016 metų birželį, jis pradėjo agresyvią nacionalinę kovos su narkotikais kampaniją, skirtą narkotikų vartojimo ir prekybos išnaikinimui.
Kritikai pasmerkė karą su narkotikais dėl plačiai paplitusių neteisminių žudynių ir žmogaus teisių pažeidimų.
Anksčiau, ilgą laiką eidamas Davao miesto mero pareigas, R. Duterte jau buvo žinomas dėl itin griežtos kovos su nusikalstamumu ir narkotikais politikos.
2016 metais jis gyrėsi, kad asmeniškai nužudė įtariamus nusikaltėlius.
„Davao mieste aš tai darydavau asmeniškai. Tiesiog norėdamas parodyti vaikinams (policijos pareigūnams), kad, jei aš galiu tai padaryti, kodėl jūs negalite“, – sakė jis.
„Kritinis žingsnis“
Kai R. Duterte buvo sulaikytas, jis sakė, kad prisiima visą atsakomybę už „karą su narkotikais“.
„Aš esu tas, kuris vadovavo mūsų teisėsaugai ir kariuomenei. Aš sakiau, kad aš jus apsaugosiu ir būsiu atsakingas už visa tai“, – sakė R. Duterte vaizdo įraše, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.
Žmogaus teisių prievaizdas „Human Rights Watch“ teigė, kad pirmadienį prasidedantis posėdis yra „kritinis žingsnis užtikrinant teisingumą Filipinų karo su narkotikais aukoms“.
„TBT byla atspindi aukų ir jų šeimų ryžtą siekti teisingumo nepaisant visų sunkumų ir pavojų“, – sakė Maria Elena Vignoli (Marija Elena Vinjoli), NVO vyresnioji tarptautinio teisingumo patarėja.
Byla nagrinėjama TBT susiduriant su intensyviu politiniu spaudimu, įskaitant du JAV sankcijų etapus, įvestus nuo 2025 metų birželio.
Filipinai paliko TBT 2019-aisiais, R. Duterte nurodymu, tačiau teismas nusprendė, kad jis vis dar turi jurisdikciją dėl įtariamų nusikaltimų, įvykdytų ten 2011–2019 metais.
R. Duterte, pirmasis buvęs Azijos valstybės vadovas, pasirodęs TBT, išlieka itin populiarus Filipinuose, kur daugelis pritarė jo griežtam požiūriui į nusikalstamumą.
