Prie šalies vyriausybės pastato susibūrusi minia ėmė ruoštis agresijos atlaikymui. Aplink rūmus buvo statomos barikados. Kai kurie žmonės buvo ginkluoti, tačiau didžioji dalis savanorių jokių ginklų neturėjo. Keli tankai, kuriems vadovavo majoras Evdokimovas, prisiekęs savo ištikimybę Rusijos Sovietinei Federacinei Socialistinei Respublikai, nuo Baltųjų rūmų buvo patraukti išvakarėse.
Laikinai Baltūjų rūmų gynybos būstinei vadovavo generolas Konstantinas Kobetsas. Jam į pagalbą, ginti vyriausybės pastato, atėjo keletas generolų ir vyresniųjų pareigūnų, kurių kai kurie jau buvo išėję į pensiją.
Popiet KGB vadas Vladimiras Kriučkovas kartu su SSRS gynybos ministru Dmitrijumi Jazovu ir vidaus reikalų ministru Borisu Pugo galiausiai nusprendė pulti Baltuosius rūmus. Šiam sprendimui pritarė ir kiti GKČP nariai. KGB generolas, V.Kriučkovo pavaduotojas Genadijus Agejevas ir armijos generolas, D.Jazovo pavaduotojas Vladislavas Ačalovas suplanavo operaciją „Griaustinis“. Operaciją turėjo įgyvendinti „Alfa“ grupė ir „Vympel“ dalinys kartu su desantininkų, Maskvos OMON, Dzeržinskio motorizuotųjų šaulių divizijos, trijų tankų ir sraigtasparnių eskadrono pagalba.
„Alfa“ grupės vadas generolas Viktoras Karpuchinas ir kiti vyresnieji „Alfa“ grupės pareigūnai, kartu generolu Aleksandru Lebedevu prasiskynė sau kelią per Baltuosius rūmus apsupusią minią ir įvertino galimybę įvykdyti suplanuotą operaciją. Tai padarę V.Karpuchinas ir „Vympel“ dalinio vadas pulkininkas Beskovas pabandė įtikinti G.Agejevą, kad suplanuota operacija žlugs ir tik bus pralietas kraujas.
Sulaukęs palaikymo, A.Lebedevas sugrįžo į Baltuosius rūmus ir slapta informavo čia įsikūrusią laikiną gynybos būstinę, kad puolimas prasidės 2 val. ryto.
