55-erių metų rumuno, kilusio iš mažo miestelio į rytus nuo Bukarešto, gyvenimas pasikeitė, kai dukra išvyko uždarbiauti į Vokietiją, palikusi sūnų. Šis dar labai mažas, tačiau atvykusiems žurnalistams geba paaiškinti: jo mamos nėra.
„Mano dukra paliko man anūką, bet negaunu jokios valstybės paramos jį prižiūrėti. Dirbu pavienius darbus, tačiau sunku. Dukra išvyko ir nieko apie ją nežinau“, – žurnalistams guodžiasi rumunas Nicolae Chiselau.
Abejonės dėl ateities – daugelio emigravusių rumunų kasdienybė. Kiek iš bene 3 milijonų, dirbančių užsienyje, ketina grįžti, prognozuoti sunku. Kaip sako patys rumunai, „nežinia, kas nutiks šiandien, o rytojus yra dar toliau“.
Ekspertai mano, kad tikrieji emigracijos mastai dar neužfiksuoti, o kitąmet jie dar labiau išaugs, nes Didžioji Britanija panaikins darbo apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams.
Nors dauguma išvykusiųjų anksčiau ar vėliau sugrįžta, šalyje jų netenkina atlyginimai, darbo pasiūla, studijų kokybė, o ypač – vyriausybės taupymo politika. Verslo iniciatyvas smaugia korupcija, todėl iš šalies rumunai važiuoja vėl ir vėl.
„Yra dvi pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys: pirma – natūralus procesas dėl mažo gimstamumo ir didelio mirtingumo, antra – emigracija. Žmonės ieško darbo, jie išvyksta trumpesniam ar ilgesniam laikui, o kartais ir visai negrįžta“, – kalba Catalinas Stoica sociologas.
Tokios tendencijos šaliai nežada nieko gero.
Skaičiuojama, kad Rumunijoje tik ketvirtadalis gyventojų kuria biudžeto įplaukas – likusieji yra vaikai, pensininkai, bedarbiai ar nelegaliai dirbantieji. Nors pastaraisiais metais atvykstančiųjų į Rumuniją skaičius išaugo, ypač iš Moldovos, Turkijos ir net Kinijos, vyriausybė laisvas darbo vietas skatino užimti savo piliečius. Vis dėlto emigracijos srautų tai nesustabdė.
Ekspertai mano, kad tikrieji emigracijos mastai dar neužfiksuoti, o kitąmet jie dar labiau išaugs, nes Didžioji Britanija panaikins darbo apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams.
