Premjero Victoro Pontos Socialinė liberalų sąjunga (USL), kuri valdo nuo gegužės, turi laimėti 48–61 proc. balsų, rodo visuomenės apklausos.
Tai gali suteikti USL dviejų trečdalių daugumą 470 vietų parlamente, kurią turint galima priimti konstitucijos pataisas.
Dešiniosios Rumunijos aljansas (ARD), kuris vienija T.Basescu stovyklai artimas partijas, smarkiai atsilieka nuo USL ir turėtų gauti 16–23 proc. balsų.
„Matome artėjančią dar vieną krizę“, – sakė Jeanas-Michelis de Waele, Rytų Europos specialistas Briuselio universitete.
Matome artėjančią dar vieną krizę.
Tai bus pirmieji nacionaliniai Rumunijos rinkimai nuo valdančiosios USL nesėkmingo bandymo šią vasarą išversti iš posto centro dešiniųjų T.Basescu – žingsnio, kuris sulaukė griežtų priekaištų iš Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų.
Nerimaudami dėl spaudimo teismų sistemai, Vašingtonas ir Briuselis sakė, kad V.Pontos taktika privertė suabejoti demokratijos padėtimi šioje buvusioje komunistinėje diktatūroje.
T.Basescu išsaugojo savo postą, kai rinkėjų aktyvumas per referendumą buvo nepakankamas, tačiau daugiau kaip septyni milijonai žmonių, pykstančių dėl taupymo priemonių, balsavo už jo apkaltą.
Įtampa paskutinėmis kampanijos dienomis didėjo, nes T.Basescu ne kartą užsiminė, kad gali atsisakyti vėl paskirti premjeru V.Pontą, kurį pavadino „mitomaniaku“, net jeigu rinkimus laimės USL.
„Tai būtų rimtas piktnaudžiavimas valdžia“, – interneto svetainėje HotNews.ro rašė žurnalistas Danas Tapalaga.
V.Ponta penktadienį šalininkams sakė, kad USL atneš rumunams „pergalę prieš Basescu“.
Investuotojai ir ekonomikos analitikai perspėjo dėl naujų politinių audrų rizikos po balsavimo, Rumunijai – antrai po Bulgarijos neturtingiausiai Europos Sąjungos (ES) narei – bandant atsigauti po vienų skausmingiausių Europoje taupymo priemonių.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje šiuo metu yra 350 eurų () ir maždaug 3 mln. rumunų emigravo ieškoti darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų.
„Be politinio stabilumo nebus variklio augimui“, – neseniai pabrėžė Rumunijos užsienio investuotojų taryba.
Šiemet Rumunija pergyveno sausį vykusius gatvių protestus prieš T.Basescu ir taupymo priemones, tris skirtingas vyriausybes, o vasarą – didžiausią politinę krizę nuo demokratijos susigrąžinimo.
Tuo tarpu augimo prognozės 2012 metams buvo sumažintos nuo 1,7 proc. iki 0,7 procento.
Rumunija, kuri 2009-aisiais gavo 20 mlrd. eurų pagalbą, o 2011-aisiais – 5 mlrd. eurų prevencinę paskolą, viliasi artimiausiais mėnesiais pasiekti naują susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).
USL rinkėjus patraukė pažadėjusi atšaukti taupymo priemones, kurias įvedė buvusi centro dešiniųjų vyriausybė, ir tuo pačiu metu kontroliuoti biudžeto deficitą.
Opozicinę ARD, kuri valdė nuo 2008 metų iki 2012 metų gegužės, rinkėjai laiko pagrindine drastiškos taupymo programos, pagal kurią atlyginimai valstybiniame sektoriuje sumažėjo 25 proc., kaltininke.
„Balsuosiu už USL, nes mums reikia permainų. Kiti nepadarė nieko gera, kai kurie jų ministrai vilkėjo brangius drabužius, kai daugybei žmonių sunkiai sekėsi gauti maisto“, – sakė daržovių ir vaisių pardavėja Georgeta (Džordžeta), prekiaujanti Džemenio turguje Bukarešto centre.
Rinkėjų aktyvumas, kaip prognozuojama, bus mažesnis nei 50 procentų.
Rinkėjų nusivylimu tradicinėmis partijomis tikisi pasinaudoti milijonierius populistas Danas Diaconescu (Danas Diakonesku), kuris šiuo metu yra teisiamas už šantažą.
Per kampaniją prie savo balto „Rolls Royce“ vairo šis televizijos savininkas žada 20 tūkst. eurų kiekvienam rumunui, kuris pradeda naują verslą.
Šalyje, kur kaltinimai – ir nuosprendžiai – už korupciją ne visada sutrukdydavo kandidatams siekti renkamų postų, D.Diaconescu partijos PPDD populiarumas smarkiai augo.
Apklausos rodo, kad ją palaiko maždaug 14–15 proc. rinkėjų.
