Valstybės vadovas atskleidė, kad jis bandė įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą karių išlaikymo Rytų Europoje svarba, kai abu vyrai dvi valandas sėdėjo vienas šalia kito per balandžio mėnesį vykusias popiežiaus Pranciškaus laidotuves.
„Viską paaiškinau, – kalbėjo estų prezidentas. – JAV karių buvimas Estijoje – ne tik Estijoje, bet ir Europoje – yra labai svarbus, ir tai svarbu ne tik Europai, bet ir Jungtinėms Valstijoms.“
Tačiau, nors A.Karį nuramino kai kurie D.Trumpo pareiškimai, konkrečiai šią savaitę duotas pažadas palikti JAV karius Lenkijoje, Estijos lyderis pabrėžė, kad vis dar „labai sunku nuspėti“, ką Vašingtonas darys Baltijos šalyse.
Tokios šalys kaip Estija „turi būti pasirengusios bet kokiam scenarijui“, o didžiausios NATO narės – karių mažinimo rizikai, kas reiškia, kad reikia stiprinti savo pajėgumus, dėstė šalies vadovas.
Jungtinės Valstijos šiuo metu Baltijos šalyse yra dislokavusios apie 2 000 karių, kurie yra dalis karinių pajėgų sutelkimo po Rusijos 2022 m. vasario mėn. įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Šiuo metu Pentagonas peržiūri savo pasaulinę karinių pajėgų laikyseną ir tikimasi, kad mėnesio pabaigoje bus paskelbti konkretūs rezultatai.
„Jis praranda nuovoką“
Ketvirtadienio vakarą „Norinčiųjų koalicijos“ vadovai telefonu kalbėjosi su D.Trumpu ir jam pristatę savo darbo dėl saugumo garantijų išvadas. Paklaustas, ar tiki, kad D.Trumpas padidins spaudimą Vladimirui Putinui, A.Karis atsakė, kad „daug kas priklauso nuo Trumpo nuotaikos“.
„Šiuo metu Estija ir daugelis Europos šalių remia tai, ką daro Trumpas, – sakė prezidentas. – Jis tiek daug kartų diskutavo su Putinu, o iš tikrųjų nieko nevyksta... Manau, kad jis jau praranda nuovoką“.
A.Karis atvyko į Briuselį praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Kyjive dėl Rusijos raketų nukentėjo Europos Sąjungos delegacijos pastatas – šis įvykis, jo nuomone, nebuvo atsitiktinis.
„Vienintelė Putino klaida buvo karo pradžia“, – pabrėžė jis.
Estijos lyderis perspėjo, kad Europos šalys „neturėtų būti naivios“ dėl Kremliaus ketinimų artimiausiais mėnesiais toliau išbandyti Vakarų demokratijas, pavyzdžiui, kišantis į spalio 3-4 d. vyksiančius Čekijos parlamento rinkimus.
Tačiau jis atmetė mintį, kad dėl to, jog Estija ir kitos Baltijos šalys turi bendrą sieną su Rusija, jos turėtų labiau nerimauti dėl Maskvos ekspansionizmo.
„Šiuolaikinės raketos gali būti paleistos iš Maskvos ir per kelias minutes atsidurti Hagoje ir Briuselyje“, – sakė jis.
-
Liudininkai pasakoja apie į Estiją įskriejusį droną: galingas sprogimas paliko kraterį – keliamos versijos
-
Estija išdavė Jungtinėms Valstijoms savo pilietį, kaltinamą strateginių prekių tiekimu Rusijai
-
Dėl gedimo Suomijos keitiklio stotyje išsijungė „Estlink 1“, remontas užtruks kelias savaites
-
NATO vadovas giria Estiją dėl išlaidų gynybai
-
Rusija išsiunčia Estijos diplomatą, atsakydama į analogišką Talino žingsnį
