Vašingtonas, pagrindinis Izraelio sąjungininkas, vetavęs ankstesnius raginimus nutraukti ugnį, pasiūlė rezoliuciją, kuria pirmą kartą būtų pritarta „būtinybei nedelsiant ir ilgam nutraukti ugnį“ ir pasmerktas spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ įvykdytas išpuolis.
Rusija ir Kinija pasinaudojo veto teise, Alžyras taip pat balsavo „prieš“, o Gajana susilaikė. Kitos 11 Saugumo Tarybos narių, įskaitant nuolatines nares Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, balsavo „už“.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pareiškė, jog JAV nieko nedaro, kad pažabotų Izraelį, ir pasišaipė iš Vašingtono, kad šis kalba apie ugnies nutraukimą tada, kai „Gazos Ruožas praktiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus“.
„Stebėjome tipišką veidmainišką spektaklį, – sakė jis. – Amerikiečių produktas yra itin politizuotas, o vienintelis jo tikslas – pataikauti rinkėjams ir mesti jiems kaulą kaip nors paminint ugnies nutraukimą Gazos [Ruože].“
Rezoliucija „užtikrins nebaudžiamumą Izraeliui, kurio nusikaltimai projekte net neįvertinti“, kalbėjo jis.
Projekte ugnies nutraukimas susietas su vykstančiomis derybomis, kurioms vadovauja Kataras, remiamas Jungtinių Valstijų ir Egipto, dėl karo nutraukimo mainais į „Hamas“ paimtų įkaitų paleidimą.
Vašingtono ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild) Rusijos ir Kinijos veto pavadino ne tik cinišku, bet ir menku elgesiu.
„Rusija ir Kinija paprasčiausiai nenorėjo balsuoti už Jungtinių Valstijų parengtą rezoliuciją“, – sakė ji.
„Būkime sąžiningi – nepaisant ugningos retorikos, visi žinome, kad Rusija ir Kinija diplomatinėmis priemonėmis nedaro nieko, kad užtikrintų ilgalaikę taiką ar reikšmingai prisidėtų prie humanitarinio atsako“, – teigė ji.
