Daugeliui rusų karas Ukrainoje buvo tolimi įvykiai, kuriuos jie stebėjo per televiziją, apie kuriuos jie diskutuodavo, tačiau tai neliesdavo jų konkrečiai – tai buvo tarsi sporto rungtynės. Tačiau paskutinėmis savaitėmis šie įvykiai atėjo ir į jų namus, pradedama „Time“ publikacija.
„Rusai pradėjo klausti savęs – ar, tiksliau, buvo priversti klausti – ar jie pasiryžę rimtoms aukoms dėl savo šalies politikos Ukrainoje“, – rašo šios straipsnio autorius. Žinoma, jie neturėjo pasirinkimo – V.Putinas, prieš siųsdamas karius į Krymą, neklausė visuomenės nuomonės. Lygiai kaip jis neklausė niekieno nuomonės prieš įvesdamas sankcijas Vakarų Europos ir JAV gamintojams.
Ne pirmas išbandymas
Tai nebuvo pirmas rusų kantrybės išbandymas. Prieš tai Rusijos vyriausybė, kuriai reikia pinigų Krymo ekonomikai stimuliuoti, tam reikalui skyrė pinigų iš nacionalinio pensijų fondo. „Niekas neturi jokių planų šiuos pinigus grąžinti, nes pinigai iškeliavo į Krymą“, – pareiškė Rusijos finansų ministras. Kantrybės išbandymas buvo ir tiems 27 tūkst. rusų keliautojų, kurie įstrigo oro uostuose, dėl Vakarų sankcijų žlugus kelioms kelionių agentūroms. „Apgailestauju, tačiau tai tik pradžia ir bus domino efektas“, – sakė Rusijos Federalinės turizmo agentūros atstovas spaudai.
Viena yra išreikšti palaikymą, tačiau visai kas kita yra kentėti už tai
Kad domino efektas bus, jau akivaizdu. Sankcijos sustabdys Rusijos ekonomikos augimą ir paprasti rusai ims svarstyti, ar jie pasiruošę mokėti už V.Putino karą. Levas Gudkovas, vienas iš garsiausių Rusijos sociologų, „Levada Center“ direktorius, teigia, kad rusų pritarimas V.Putino veiksmams ims blėsti. „Viena yra išreikšti palaikymą, tačiau visai kas kita yra kentėti už tai“, – sakė jis. Tiesa, kol kas V.Putinas gali džiaugtis rekordiniu palaikymu – praėjusio mėnesio pabaigoje jį palaikė net 87 proc. rusų. Tačiau čia yra dvi pusės – lygiai kaip du trečdaliai rusų ploja V.Putinui už jo veiksmus Ukrainoje, lygiai taip pat jie kaltins jį ir dėl patiriamų nuostolių. Sociologas sako, kad tik apie 7-12 proc. žmonių yra pasiruošę asmeniniams praradimams dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje. „Likusieji užsiima tipinę poziciją: „Palikite mane ramybėje“, – sako jis.
Tačiau rusams nusišalinti nepavyks. Jie turės susitaikyti su tuo, kad šiais metais infliacija šalyje pasieks apie 9 proc., o finansų ministras jau dabar siūlo papildomus mokesčius, kad būtų galima užkamšyti biudžeto skyles. „Niekas nenori, kad kainos kiltų, – televizijos eteryje sakė Vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Arkadijus Dvorkovičius. – Niekas nenori deficito laikų.“
Neužmirštama B.Jelcino kelionė į amerikiečių parduotuvę
Tačiau būtent to Rusija ir gali tikėtis, kurios dvasiai kelti Kremlius išsijuosęs naudoja iš Šaltojo karo laikų prisimintą propagandos taktiką. Vienas tokių buvo likus kelioms dienoms prieš tai, kai V.Putinas paskelbė apie įvedamas sankcijas, „Komsomolskaja Pravda“ pasirodęs straipsnis, kuriame buvo kritikuojami tokie greitojo maisto tinklai kaip „McDonald's“ ir nostalgiškai prisimenama sovietinė vaikystė, skelbiama, kad anksčiau mėsainiai gal ir atrodė laisvės simboliais, tačiau dabar „vietoje to, kad žiūrėtume į išorę, atsisukame iš Vakarų į save“.
Šios publikacijos autorei grįžimas prie to, kas buvo, vakarietiškų prekių atsisakymas atrodo visiškai natūralus, tačiau ji kažkodėl užmiršta paminėti tai, kokioje izoliacijoje gyveno žmonės Sovietų Sąjungoje ir su kokiu palengvėjimu atsiduso, kuomet tai baigėsi. Netgi sovietiniam elitui tuomet atrodė tarsi stebuklas tai, ką jie galėjo rasti Vakaruose.
Tai buvo tipiška, niekuo neišsiskirianti parduotuvė, kur Teksaso gyventojai užsukdavo įprastinių pirkinių, tačiau B.Jelcinui tai padarė didžiulį įspūdį
1989 metais, likus dvejiems metams iki tol, kol buvo išrinktas Rusijos prezidentu, Borisas Jelcinas pirmą kartą savo gyvenime apsilankė amerikiečių prekybos centre. Tai buvo tipiška, niekuo neišsiskirianti parduotuvė, kur Teksaso gyventojai užsukdavo įprastinių pirkinių, tačiau B.Jelcinui tai padarė didžiulį įspūdį. B.Jelcino patarėjas Levas Suchanovas vėliau prisiminė, kad „mes stovėjome tarsi kaleidoskopo viduryje“. Netgi komunistų partijos elitui skirtose parduotuvėse Maskvoje nebuvo tiek prekių, ir L.Suchanovas sakė, kad jie buvo tiesiog šokiruoti, jog gali būti tokia pasiūla. L.Suchanovas prisimena, kad vėliau B.Jelcinas sakė: „Kur mes nuvedėme savo žmones? Visą savo gyvenimą mes pasakojome jiems pasakas. Visą gyvenimą mes bandėme kažką išrasti. Tačiau pasaulis viską jau išrado senų seniausiai.“
„Tai katastrofa“
Praėjus beveik 15 metų po to, kai B.Jelcinas perdavė valdžią V.Putinui, senas sovietines pasakas vėl bandoma atgaivinti. Pristatydamas sankcijas Vakarų gamintojams V.Putinas sakė, kad tai yra „būdas palaikyti tėvynės gamintojus“. Tai tapo mėgstama Kremliaus veikėjų fraze, jie mėgina įtikinti žmones, kad rusų gamintojai turi istorinę galimybę pakeisti prekes iš Vakarų, kurios yra „nesveikos ir nekokybiškos“.
Tačiau apkvailinti nepavyksta ne tik paprastų žmonių, kritikos V.Putinas sulaukia net iš žmonių, kuriais, regis, galėtų visiškai pasitikėti. Pavyzdžiui, neseniai per Kremliaus kontroliuojamą radijo stotį Vladimiras Solovjovas, vienas iš Kremliaus politiką visuomet palaikiusių žmonių, tiesiai šviesiai pavadino sankcijas katastrofa ir atvirai suabejojo, kad bus įmanoma pakeisti Vakarų prekes rusiškomis: „Aš noriu teisės pats nuspręsti, kokį vyną gerti, ir jeigu man sako, kad tokios teisės neturiu, noriu gauti patikinimų, kad priimu šį diskomfortą dėl įtikinamos priežasties.“
Aš noriu teisės pats nuspręsti, kokį vyną gerti, ir jeigu man sako, kad tokios teisės neturiu, noriu gauti patikinimų, kad priimu šį diskomfortą dėl įtikinamos priežasties
Tačiau ar įvykiai Ukrainoje yra įtikinama priežastis? Ar tikrai rusai pasiruošę atsisveikinti su tuo, ką dabar laiko savaime suprantamu dalyku? Atsakyti į tai rusams bus sunkiau, nei lengvai pritarti Krymo aneksijai. Ir kuomet šių sprendimų pasekmes jie ims jausti, visa tai savo našta kris ant V.Putino populiarumo. L.Gudkovas prognozuoja, kad lapkritį Rusijos prezidento reitingai kris iki to lygio, kokie jie buvo prieš Krymo aneksiją. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad V.Putinas pakeis savo veiksmų kryptį.
„Niekas nepalaikė ir sovietinės izoliacijos politikos. Žmonėms buvo skausmingas tas slinkimo į aklavietę jausmas. Tačiau niekas neklausė jų nuomonės, ar to nori“, – sakė L.Gudkovas. Žmonės tiesiog turėjo sumokėti kainą už šalies lyderių sprendimus. Tada, kaip ir dabar, niekas jiems nedavė didelio pasirinkimo.