Pokalbį su Vladislavu publikuoja gazeta.pl.
Paklaustas, kaip dabar atrodo kasdienybė Permėje, Vladislavas neslepia – iš pirmo žvilgsnio viskas yra taip, kaip ir buvę: „Kai išeini pasivaikščioti, kasdienis rusų gyvenimas atrodo taip pat. Žmonės eina į darbą, stengiasi funkcionuoti kaip ir iki invazijos. Bet kai nueini apsipirkti, tai jau negali sakyti, kad niekas nepasikeitė.
Labai pasikeitė kainos ir tai matyti iš karto. Viskas pabrango. Tarkim, toks pavyzdys: šokoladas, kuris dar neseniai kainavo 50 rublių, dabar kainuoja 60 rublių. Vaisiai ir daržovės yra beveik pusantro karto brangesni nei anksčiau. Štai maži pomidoriukai, už kuriuos mokėdavom 200 rublių, dabar kainuoja ir 300, ir 350 rublių.“
Tačiau bent Permėje maisto produktų ir kitų prekių dar tikrai netrūksta. Kaip pasakoja Vladislavas, parduotuvės čia ant kiekvieno kampo, nes „jeigu rusas turėtų eiti maisto ilgiau nei penkias minutes, tai jau būtų jam per toli“.
Tiek, kad parduotuvėse jau nuo pandemijos pradžios pirkėjų gerokai mažiau, ypač jaunimo – įprato užsisakinėti maistą į namus, kuris didžiuosiuose miestuose pristatomas labai greitai. O Permė yra milijoninis miestas.
Prie bankomatų eilės buvo irgi tik pirmąją karo dieną, sako vyras. Paskui situacija lyg ir nurimo.
Tai, kas jau pasikeitė, yra rusų nuotaikos. Visi yra rimti, liūdnais veidais. Iš esmės visi.
„Galvoju, kad artimiausiomis dienomis tai gali pasikeisti. O tai, kas jau pasikeitė, yra rusų nuotaikos. Visi yra rimti, liūdnais veidais. Iš esmės visi. Pasaulis galvoja, kad čia, Rusijoje, remiame tai, kas vyksta. Tai noriu pasakyti, kad taip nėra“, – sako jaunas vyras ir tvirtina, kad dar iki karo nusipirko bilietus į Lenkiją – ketina ten apsigyventi visam laikui, tik dabar nebežino, kada pavyks išvažiuoti.
Anot Vladislavo, daugumai rusų depresija: „Tai tokia šimtaprocentinė apatija. Nenoras nieko daryti, net ir pačių svarbiausių dalykų. Po darbo žmonės sėdi namuose. Daug rūko, geria daug kavos.
Visame tame yra ir širdgėlos, ir siaubo. Svarsto, kaip bus toliau, bet juk tiesa tokia, kad niekas nežino, kas nutiks. Esu įsitikinęs, kad kai visas šis košmaras baigsis, šitai šaliai reikės gero psichoterapeuto.“
Jis pats, kaip kartoja kelis kartus, tikrai paliks Rusiją. Kai tik galės tai padaryti.
