Bandydama sustiprinti savo įtaką Afganistane ir pagerinti įvaizdį, Maskva naudojasi šalyje klestinčia korupcija ir pasitelkia politines, ekonomines bei propagandines priemones.
Nors kai kuriose Afganistano dalyse padėtis buvo stabilizuota, daugybė viltį praradusių bedarbių afganų masiškai emigruoja. Nepaisant Afganistano karių pastangų, teroristinių atakų tik daugėja, o JAV remiama vyriausybė nesugeba šalyje užtikrinti saugumo.
Nemažai JAV ir NATO pajėgų išvyko iš šalies, todėl afganai ima nerimauti, kad Vakarai ir vėl juos apleis.
Kadangi situacija itin chaotiška, Rusija nepraleidžia progos ja pasinaudoti.
Veikia dviem frontais
Maskva stengiasi gerinti santykius su Afganistano vyriausybe. Čia buvo padidintas Rusijos ambasados darbuotojų skaičius, 2016-aisiais buvo pasirašytas karinio bendradarbiavimo susitarimas. Pranešama, kad Maskva Kabului perdavė 10 tūkst. kalašnikovų ir milijonus šaudmenų.
Rusija stiprina įtaką ir ekonominėje srityje. Specialus prezidento Vladimiro Putino įgaliotinis Afganistane Zamiras Kabulovas, vasarį susitikęs su Afganistano prezidentu Ashrafu Ghani, pažadėjo pagalbą būsto sektoriuje.
Rusijos ambasada skyrė 20 mln. dolerių (17 mln. eurų) Sovietų draugystės centro atstatymui. Tiesa, siekiant sustiprinti sentimentus Maskvai, jis buvo pavadintas Rusijos kultūros centru. Vis dėlto dauguma afganų ir toliau naudoja nuo sovietinių laikų išlikusį pavadinimą.
Ir tai tik vienas iš 150 Maskvos vykdomų projektų, padedančių Afganistane atkurti prarastą ekonominę ir kultūrinę įtaką. Nors tokios pastangos atsieina dešimtis milijonų dolerių, Rusijos išlaidos, palyginus su iš kitų šalių gaunamais milijardais, nėra didelės.
Priešingai nei JAV, Rusija Afganistane turi galingą propagandos aparatą.
Prorusiška žiniasklaida bando įteigti, neva sovietų infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, Salango tunelis, yra kur kas geresni nei tie, kurie buvo pastatyti vėliau.
Prorusiška žiniasklaida bando įteigti, neva sovietų infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, Salango tunelis, yra kur kas geresni nei tie, kurie buvo pastatyti vėliau.
Maskva bando įtikti ir Afganistane gyvenantiems musulmonams, todėl viešai pareiškė padedanti Talibanui kovoje su „Islamo valstybe“ (IS).
Maskva teigė su Talibanu besidalinanti žvalgybine informacija, taip pat siekianti paskatinti taikos derybas.
Praeitą savaitę JAV transliuotojas CNN pasidalino vaizdo įrašais, kuriuose Talibano kariai teigia, kad pirminis jų naudojamų ginklų šaltinis yra Rusija.
Netoli Herato miesto veikiančios nuo Talibano atskilusios grupuotės kovotojai pasakoja modernius ginklus gavę tuomet, kai nugalėjo pagrindinės Talibano grupuotės narius.
Kitos grupuotės nariai sakė „iš rusų“ nemokamai ginklus gavę pasienyje su Tadžikistanu.
Maskva tokius kaltinimus griežtai neigia.
„Mes dar kartą sakome, kad Amerikos visuomenės informavimo priemonės vykdo dezinformacijos kompaniją dėl tariamo ginklų tiekimo Talibanui Afganistane“, – radijui „Govorit Moskva“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Afganų baimė
Tuo tarpu JAV pajėgų Afganistane vadas generolas Johnas Nicholsonas ir kiti JAV pareigūnai kaltina Rusiją, kad ši padeda Talibanui siekdama destabilizuoti padėtį Afganistane ir pakenkti JAV interesams.
Nesvarbu, kas laimės šiame kare, Rusija, remdama ir vyriausybę, ir Talibano sukilėlius, išloš iš tokios dvigubos strategijos. Be to, Maskva savo įtaką plečia finansuodama politinius lyderius ir nevyriausybines grupes.
Nesvarbu, kas laimės šiame kare, Rusija, remdama ir vyriausybę, ir Talibano sukilėlius, išloš iš tokios dvigubos strategijos. Be to, Maskva savo įtaką plečia finansuodama politinius lyderius ir nevyriausybines grupes.
Anot patyrusio afgano verslininko, vis didesnis Rusijos įsitraukimas į Kabulo verslą ir rusų elgesys Afganistane verčia vietinius lyginti rusus su amerikiečiais. Pastarųjų įvaizdis šalyje kur kas prastesnis nei kolegų iš Maskvos.
Amerikiečiai, baimindamiesi terorizmo grėsmės, gyvena labai uždarai ir beveik niekada nesirodo viešumoje. Tuo tarpu rusai atvirai vaikšto gatvėmis, važinėja taksi, nelydimi apsaugininkų lankosi afganų kolegų ir draugų namuose.
Todėl nenuostabu, kad vietiniai ima galvoti, neva amerikiečiai bijo afganų. Keletas vietos gyventojų tikino, kad „rusai yra drąsesni nei amerikiečiai“.
Tuo tarpu senas mudžahedų kariuomenės vadas, aštuntajame–devintajame dešimtmetyje kovęsis su sovietų kariais, tikino, esą rusai nėra drąsesni, o tiesiog nuožmesni.
Kariuomenės vadas: „Klaidų? Ne. Jiems tiesiog baigėsi pinigai.“
Pašnekovas prisiminė, kad sovietų kariai naikindavo ištisus sukilėlių kaimus. Paklaustas, kokių klaidų padarė sovietai, kariuomenės vadas buvo labai lakoniškas.
„Klaidų? Ne. Jiems tiesiog baigėsi pinigai“, – teigė jis.
Vis dėlto panašu, kad rusai padarė vieną didžiulę klaidą. Jie 1979-aisiais masinę karinę kampaniją vykdė neturėdami visuomenės paramos. Šiandien akivaizdu, kad pamoka buvo išmokta.
Kaip sakė Rusijos generolas Valerijus Gerasimovas, Rusija sėkmingai „vykdo nekarinius veiksmus siekdama politinių ir strateginių tikslų“.
