Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 25d. 23:05

Rusija grįžta į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją: skandalinga ar racionalu?

ETPA posėdžių salė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / ETPA posėdžių salė

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) antradienį sutarė leisti Rusijos parlamentarų delegacijai sugrįžti į šią instituciją. Ukrainiečiai, lietuviai piktinasi – esą taip legitimizuojama Rusijos agresija. Bet Rusijos žmogaus teisių gynėjų nuomonė – kitokia. ETPA žingsnį galima vertinti ir kaip paremtą nuogąstavimais, kad organizacija neteks dešimčių milijonų eurų.

Rusų deputatų delegacija antradienį jau turėjo dalyvauti EPTA sesijoje, nors prieš penkerius metus dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iš Maskvos buvo atimtos balsavimo teisės šioje institucijoje.

Prieš tai net 118 parlamentarų iš ET priklausančių šalių nusprendė, kad Rusija gali atsiųsti savo įstatymų leidėjų delegaciją. Tam nepritarė 62 ETPA nariai, dešimt – susilaikė.

Nuo Rusijos agresijos kenčianti Ukraina ir Lietuva jau garsiai pasmerkė tokį ETPA sprendimą. Tiesa, antradienį rusų delegacijos įgaliojimai dar buvo užginčyti 24 valandoms – tam reikėjo 30 ETPA narių iš penkių valstybių balsų, kurie ir buvo surinkti.

Nors situacija nevienprasmiška ir šiuo metu vis dar neaiški, Maskvai palankūs sprendimai yra pirmieji svarbūs žingsniai žemyne švelninant suvaržymus ir sankcijas Rusijai.

Kita vertus, tai nebūtinai ženklas, kad Vakarų Europoje jau manoma, jog reikia grįžti prie geresnių ryšių su Rusija – tiesiog dabartinis status quo nenaudingas niekam, o pačiai ET netgi kenkia.

Ukrainiečiai suspendavo narystę

Ukrainiečiai įsiutę ne juokais. Juos ypač supykdė tai, kad antradienio naktį priimtoje rezoliucijoje apskritai apribojamas ETPA sankcijų mechanizmas: pakoreguojamas Asamblėjos reglamentas ir panaikinama galimybė atimti iš bet kurios delegacijos balsavimo teisę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija: „Tai, kas šiandien įvyko ETPA, liudija atsitraukimą nuo deklaruotų ET standartų principų ir vertybių.“

Būtent to siekė Rusija, kuri skelbė, kad į ETPA grįš tik tuo atveju, jei bus užtikrintos visų delegacijų teisės balsuoti, daryti pareiškimus ir turėti atstovų Asamblėjos organuose. Be to, Maskva grasino apskritai pasitraukti iš ET.

„Tai, kas šiandien įvyko ETPA, liudija atsitraukimą nuo deklaruotų ET standartų principų ir vertybių“, – paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, taip pat pagyrusi šalis, kurios „nepalaikė destruktyvių sprendimų Europos Taryboje“.

Viena tokių šalių – Lietuva, kurios visi delegatai balsavo prieš sąlygų Rusijos delegacijos sugrąžinimui į ETPA sudarymą. Mūsų šalies diplomatijos vadovas Linas Linkevičius antradienį Žinių radijui kalbėjo apie „pakirstą (ETPA, – red.) autoritetą“.

Jau antradienį Ukrainos delegacija dar ir paliko ETPA posėdžių salę dėl joje esančios Rusijos delegacijos. Kitaip tariant, ukrainiečiai protestuodami suspendavo šalies delegacijos narystę ETPA.

„Scanpix“ nuotr./Iryna Heraščenko
„Scanpix“ nuotr./Iryna Heraščenko

Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmoji pavaduotoja Iryna Heraščenko pareiškė: „Ukrainos delegacija apskundė Rusijos žudikų įgaliojimus. Jų įgaliojimų svarstymas – ketvirtadienį. Iki to laiko negalime sėdėti vienoje salėje.“

Ar pataikaujame Maskvai?

Rusija jau kuris laikas buvo atsisakiusi dalyvauti ETPA sesijose ir, kaip minėta, grasino pasitraukti iš ET. Negana to, dar 2017 metais Rusija įšaldė svarbios dalies savo įnašo į ET biudžeto mokėjimą.

Kijevas dėl to ir piktinasi: esą Vakarų Europos šalims, siekiančioms normalizuoti santykius su Rusija, iš tiesų labai svarbus finansinis Maskvos narystės ET aspektas.

Rusija, protestuodama prieš ET sankcijas, beje, nesusijusias su atskiromis ES sankcijomis šaliai, 2017-ųjų birželį į ET iždą nustojo mokėti privalomuosius mokėjimus – 33 mln. eurų kasmet, sudarančių apie 7 proc. ET biudžeto. Tai dideli pinigai.

Be to, teisių grąžinimą Rusijai inicijavusios Vokietija ir Prancūzija sako, jog geriau palaikyti dialogą su Maskva, o ne nediskutuoti daugeliu klausimų Rusijai pasitraukus.

2017-ųjų birželį Rusija į ET iždą nustojo mokėti privalomuosius mokėjimus – 33 mln. eurų kasmet, sudarančių apie 7 proc. ET biudžeto.

Kita vertus, per vieną posėdį šių metų pavasarį Vokietijos atstovai, 15min žiniomis, ukrainiečiams mįslingai aiškino, kad ET nėra tinkama vieta „spręsti problemas, kurias sukėlė Ukrainos konfliktas“, nes „ET prioritetas yra žmogaus teisės“.

Tačiau Rusija akivaizdžiai nekeičia savo elgesio Ukrainoje ir toliau piktybiškai nevykdo Minsko susitarimų. Į tai dėmesį atkreipė ir L.Linkevičius, kaip ir daugelis regiono diplomatų, kalbantis apie didžiųjų nuolaidžiavimą Maskvai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Esą siekis įtraukti Rusiją į dialogą yra geras, tačiau negalima „ignoruoti to fakto, kad situacija blogėja, įsipareigojimai nevykdomi ir gana įžūliai laužomi, kaip ir tarptautinė teisė.“

Iškalbingas faktas – keturiams iš 18 Rusijos delegacijos narių taikomos tarptautinės sankcijos už paramą agresijai Ukrainoje.

Skeptikai ETPA narių daugumos sprendimais nė nesistebi – juk institucijai priklauso ir piliečių teises nuolat pažeidžiantis bei korupcines schemas dėliojantis Azerbaidžanas.

Rusijos aktyvistai prašė pagalbos

Bet ET generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas jau anksčiau parėmė siekį grąžinti Rusijai įgaliojimus ETPA ir įžvelgė dar vieną argumentą.

„Scanpix“ nuotr./Thorbjornas Jaglandas
„Scanpix“ nuotr./Thorbjornas Jaglandas

Esą jei Rusija pasitrauks iš ET, pralaimės 140 mln. šios šalies piliečių, nes jie nebegalės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kurio veiklą prižiūri būtent ET, siekdami apginti savo teises, gauti kompensacijas ir kitaip spausti vyriausybę Maskvoje.

J.Džibladzė: „Jei Rusija pasitrauktų iš ET, juk šalyje nesumažėtų žmogaus teisių pažeidimų, juk nebūtų priartėta prie konflikto Ukrainoje pabaigos.“

Argumentas svarus, nes su Rusija susiję klausimai sudaro maždaug trečdalį EŽTT darbo krūvio. Rusijos žmogaus teisių gynėjai ir pernai, ir pavasarį ragino Maskvą ir ET rasti kompromisą – kad Rusija galėtų likti ET narė.

ES-Rusijos pilietinės visuomenės forumo koordinatorius Jurijus Džibladzė šią savaitę pastebėjo: „Jei Rusija pasitrauktų iš ET, juk šalyje nesumažėtų žmogaus teisių pažeidimų, juk nebūtų priartėta prie konflikto Ukrainoje pabaigos.

Ne, pasekmės būtų neatstatomos, be to, būtų eliminuotos ir taip ribotos galimybės daryti įtaką situacijai Kryme, Donbase ir Rusijoje. Bet kokios sankcijos yra įrankis tikslui pasiekti, o ne tikslas savaime.“

Politologas Vytis Jurkonis 15min balandį teigė suprantantis rusų aktyvistų rūpestį, bet priminė, kad Rusijos parlamentaras jau yra priėmęs įstatymą, leidžiantį vietos teismams nepaisyti EŽTT nuosprendžių.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vytis Jurkonis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vytis Jurkonis

Nors kol kas tai nebuvo padaryta, Rusijos pareigūnai yra ne kartą pareiškę, esą šalies nacionalinė teisė yra viršesnė už tarptautinę.

Kitų analitikų teigimu, Kremliuje iš tiesų net laukta galimybės trenkti durimis ir palikti ET. Tuomet esą nebereikėtų apsimetinėti, kad Rusijai rūpi jos piliečių teisės, o svarbiausia – būtų galima dėl situacijos kaltinti kitas šalis.

Į tai dėmesį atkreipė ir ES-Rusijos pilietinės visuomenės forumas, parašęs, kad „tolesnė Rusijos narystė ET yra proga didinti spaudimą Rusijai, kad ši vykdytų savo įsipareigojimus.“

Prašoma ir aktyvesnės ETPA veiklos – dažnesnių stebėjimo procedūrų, ataskaitų, rezoliucijų, klausimų Rusijos parlamentarams. Be to, esą būtų galima nustatyti naują mechanizmą dėl reagavimo į šiurkščius ir sisteminius ET normų pažeidimus.

„ETPA turi parodyti, kad ne priėmė laikiną krizės sprendimą dėl Rusijos delegacijos sugrąžinimo ir ne pataikauja agresoriui, o dirba siekdama suformuoti ilgalaikę strategiją, numatančią reagavimą į pažeidimus“, – paskelbė organizacija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min