Trys balistinės raketos buvo paleistos iš dviejų atominių povandeninių laivų, plaukiojančių Ochotsko jūroje į šiaurę nuo Japonijos ir Barenco jūroje Arkties vandenyne.
„Ramiojo vandenyno laivyno atominis povandeninis laivas paleido dviejų raketų salvę iš Ochotsko jūros akvatorijos į Čižos poligoną (šiaurinėje Archangelsko srityje). Iš Barenco jūros akvatorijos Šiaurės laivyno atominis povandeninis laivas paleido balistinę raketą į Kuros poligoną“, – sakoma ministerijos pranešime.
Iš kelių Rusijos oro pajėgų bazių pakilę strateginiai bombonešiai Tu-160, Tu-95MS ir Tu-22M3 paleido sparnuotąsias raketas į antžeminius taikinius, Kamčiatkoje ir šiaurinėje Komi respublikoje, taip pat į vieną Rusijos karinį poligoną Kazachstane.
„Pratybų uždaviniai visiškai įvykdyti, sėkmingai smogta visiems mokomiesiems taikiniams“, – sakoma pranešime.
Rusijos karinė doktrina numato, kad branduoliniai ginklai liks svarbus veiksnys, padedantis atgrasyti konfliktus, per kuriuos galėtų būti panaudoti tiek branduoliniai, tiek įprastieji ginklai.
Dokumente sakoma, kad Rusija pasilieka teisę panaudoti branduolinius ginklus, jeigu branduoliniai arba kitokie masinio naudojimo ginklai panaudojami prieš šalį arba jos sąjungininkes. Be to, branduolinis smūgis gali būti surengtas siekiant atremti agresiją prieš Rusiją tuo atveju, kai užpuolikai naudoja įprastinę ginkluotę, bet toks puolimas kelia grėsmę valstybės išlikimui.
Rugsėjį Rusija surengė dideles bendras karines pratybas su Baltarusija prie NATO rytinių sienų. Baltijos šalyse ir Lenkijoje šie manevrai sukėlė susirūpinimą dėl jų masto ir neaiškių Maskvos ketinimų.
Ketvirtadienį NATO narės išreiškė abejonių dėl „neatitikimų“ Maskvos pateiktoje ataskaitoje apie prieštaringai vertinamas karines pratybas „Zapad 2017“.
„Esama neatitikimų tarp to, ką Rusija pranešė prieš pratybas, ir tikrųjų pratybų skaičių, masto ir apimties“, – ketvirtadienį po Rusijos ir NATO Tarybos posėdžio žurnalistams sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
