Sekite 15min Google
Prancūzija kitąmet surengs prezidento rinkimus, kuriuose bus nuspręsta, kas pakeis Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) – tvirtą Ukrainos rėmėją, kuris šias pareigas eina nuo 2017 metų ir dėl kadencijų apribojimų negali vėl kandidatuoti.
Prancūzijos vyriausybė yra labai susirūpinusi, kad, tęsiantis karui Ukrainoje, Rusija bandys paveikti rinkimų rezultatus Kremliui palankesnio kandidato naudai.
Prokurorai yra pradėję tyrimą dėl įtariamų Rusijos dezinformacijos kampanijų, nukreiptų prieš du pagrindinius centristų kandidatus – buvusius ministrus pirmininkus Edouard'ą Philippe'ą (Eduarą Filipą) ir Gabrielį Attalį (Gabrielį Atalį) – bei prieš centristinių-kairiųjų pažiūrų kandidatą Raphaelį Glucksmanną (Rafaelį Gliuksmaną).
„Mūsų visiškai nestebina (Prancūzijos tyrėjų) bandymai apkaltinti Rusiją kišimusi į 2027 metų prezidento rinkimų kampaniją“, – pareiškime pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, šiuos kaltinimus pavadinusi „suklastotu pasakojimu“.
„Matome, kad daugeliui kandidatų prezidento rinkimų kampanija reiškia – ir tai yra „privalomosios programos“ dalis – viešai skelbti pareiškimus apie kovą su „Rusijos grėsme“ ir paramą Kyjivo režimui“, – rašoma pareiškime.
„Galiausiai reikia tikėtis, kad dauguma Prancūzijos piliečių pasinaudos sveiku protu ir nesileis apgaunami tokios menkavertės antirusiškos propagandos“, – pridūrė M. Zacharova.
Pirmasis prezidento rinkimų turas numatytas kitų metų balandį.
Naujausiais apklausų duomenimis, į antrąjį turą turėtų patekti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen (Marin Le Pen), o dėl antrosios vietos varžosi keli kiti kandidatai, tarp jų – kraštutinės kairės atstovas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas-Liukas Melenšonas).
