Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 12d. 11:10

Rusija nori „praryti“ Baltarusiją: ką dėl kaimynės suvereniteto gali nuveikti Lietuva?

Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas 15min tema
„Scanpix“/AP nuotr. / Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Pastaraisiais mėnesiais tarp Maskvos ir Minsko vėl tvyro įtampa: nerimaujama, kad Baltarusija gali būti oficialiai prijungta prie Rusijos, ir, sukūrus naują valstybę, Vladimiras Putinas galėtų eiti jos prezidento pareigas. Vis dėlto, analitikai tikina, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nėra nusiteikęs pasiduoti, o Vakarai galėtų padėti šiai šaliai išsaugoti nepriklausomybę.

Šį tekstą 15min podkasto „Terra Cognita“ pavidalu galite išgirsti čia.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad šiuo metu tarp Baltarusijos ir Rusijos vyksta „tradicinis pasibandymas pasidalyti kompetencijomis ir galiomis“.

Jis pabrėžė, kad šalys yra visapusiškai priklausomos viena nuo kitos, tačiau santykiuose vyraujanti priklausomybė yra asimetrinė: Baltarusija bando išlikti suvereni ir nepriklausoma valstybė, kuri tuo pat metu nori gauti visapusišką naudą iš didelės ir galingos Rusijos.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

Apsistumdymai, kuriuos matome šiandien, tikrai nėra naujas dalykas, nuo 1999-ųjų, kai buvo pasirašyta sąjunginės valstybės sukūrimo sutartis, beveik kasmet vyksta didesnis ar mažesnis konfliktas dėl to, kokiomis sąlygomis bus bendradarbiaujama“, – sakė L.Jonavičius.

Analitiko teigimu, ilgą laiką Rusija rėmė Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą jam tiekdama pigią naftą, pigias dujas, prieigą prie savo rinkos. Už tai Maskva reikalavo, kad Minskas nesuartėtų su Vakarais – Europos Sąjunga ir NATO. „Kitaip tariant, išliktų buferiu tarp Rusijos ir Europos“, – teigė L.Jonavičius.

Politologas pabrėžia, po 2014-ųjų, kai Maskva okupavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje, o už tai jai Vakarai skyrė sankcijas, Rusijoje pablogėjo ekonominė situacija. Anot L.Jonavičiaus, prezidentas Vladimiras Putinas yra priverstas imtis griežtų priemonių, pavyzdžiui, įgyvendinti pensijų reformą, išprovokavusią didžiulį gyventojų pasipiktinimą.

„Bloginant sąlygas savo šalies gyventojams tuo pat metu teikti tiesioginę paramą Baltarusijai tampa nelabai logiška. Todėl Rusijoje ieškoma būdų, kaip legitimizuoti paramą Baltarusijai nesukeliant problemų šalies viduje“, – sakė politologas.

L.Jonavičius: „Bloginant sąlygas savo šalies gyventojams tuo pat metu teikti tiesioginę paramą Baltarusijai tampa nelabai logiška. Todėl Rusijoje ieškoma būdų, kaip legitimizuoti paramą Baltarusijai nesukeliant problemų šalies viduje.“

Pasak jo, vienas iš galimų būdų – įgyvendinti sąjunginės valstybės sukūrimo sutarties nuostatas, kurios „pradangintų“ Baltarusiją kaip suverenią valstybę.

„Tai reiškia, kad pamažu Rusija perima gardžiausius Baltarusijos kąsnius: naftos perdirbimo įmones, kalio trąšų gamyklas ir pan. Taip atsiranda praktinė nauda Rusijai, kurią lengva paaiškinti savo žmonėms“, – 15min sakė L.Jonavičius.

Vis dėlto, politologas pripažįsta, kad „paskutinis pasistumdymas, kurį mes matome, yra šiek tiek kitoks nei ankstesni“. Esą Rusija griežtesniais būdais bando priversti Baltarusiją įgyvendinti jos reikalavimus, procesai vyksta ir žemesniame nei prezidentų lygmenyje.

„Tai reiškia, kad Rusija iš tiesų nori pasiekti progresą, o ne tiesiog pasikalbėti ir toliau subsidijuoti režimą“, – 15min sakė L.Jonavičius.

„Minkštoji baltarusizacija

Anot politologo, Baltarusijos režimas priešinasi, kad Rusija „prarytų“ kaimynę, nes „Lukašenkos režimas laikosi ant suvereniteto, įvaizdžio, kad Batka yra tautos tėvas“. Esą Baltarusijai praradus suverenitetą, A.Lukašenka netektų valdžios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

L.Jonavičiaus teigimu, vargu, ar Rusijai apsimokėtų Krymo scenarijaus įgyvendinimas – konfliktas su suverenia valstybe: tai būtų dar vienas ekonominis smūgis, ypač santykiuose su Vakarais. Be to, baltarusiai laikomi broliška slavų tauta, todėl sunku prognozuoti, kaip Rusijoje būtų reaguojama į konfliktą su kaimynais.

VU TSPMI dėstytojas tikino, kad po Krymo aneksijos Baltarusija į santykius su didžiąja kaimyne ėmė žiūrėti atsargiau. Po šių įvykių ji pradėjo ieškoti suvereniteto išraiškos būdų, stiprinti tautinę tapatybę, kurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldą.

„Jau keletą metų vyksta procesas „minkštoji baltarusizacija“, kai bandoma atgaivinti, sukurti baltarusišką tapatybę, kuri paremta kalba, specifine istorija, kuri šiek tiek skiriasi nuo Rusijos“, – 15min sakė L.Jonavičius.

L.Jonavičius: „Jau keletą metų vyksta procesas „minkštoji baltarusizacija“, kai bandoma atgaivinti, sukurti baltarusišką tapatybę, kuri paremta kalba, specifine istorija, kuri šiek tiek skiriasi nuo Rusijos.“

Pasak politologo, A.Lukašenkos vykdoma baltarusizacija yra dviguba strategija.

„Iš esmės ji nukreipta prieš Rusiją, bet, kita vertus, tai yra kozirio atėmimas iš vadinamosios Baltarusijos opozicijos, kuri ilgą laiką veikdavo prieš Lukašenką sakydama, kad jis – prorusiškas“, – sakė politologas.

Stabdo rusų palaikymas A.Lukašenkai

Baltarusijos strateginių studijų instituto direktorius Piotras Rudkouskis 15min teigė, kad Baltarusijoje tvyro prorusiška nuotaika, esą apie 60 proc. baltarusių remia glaudesnę integraciją su Rusija. Vis dėlto, apie 80 proc. šalies gyventojų mano, kad Baltarusijai, gilinančiai integraciją su Rusija, būtina išsaugoti nepriklausomybę.

Šį tekstą 15min podkasto „Terra Cognita“ pavidalu galite išgirsti čia.

Pasak analitiko, demokratinė Baltarusijos opozicija pasisako už integracijų Vakarų, Europos kryptimi. „O Lukašenkos režimas pastaraisiais metais turi gana aiškų provakarietišką polinkį, tačiau išlaiko prorusišką retoriką. Taip pat yra aišku, kad Baltarusijos režimas nori kažkaip diversifikuoti ekonomiką ir politiką, jog taptų labiau nepriklausomas nuo Rusijos“, –tikino jis.

P.Rudkouskio teigimu, dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pasirašyta sutartis dėl sąjungininkės valstybės buvo A.Lukašenkos instrumentas.

„RIA Novosti“ nuotr./Borisas Jelcinas ir Aliaksandras Lukašenka
„RIA Novosti“ nuotr./Borisas Jelcinas ir Aliaksandras Lukašenka

„Tuo metu (Rusijos prezidentas Borisas – red.) Jelcinas buvo silpnas, o Lukašenka turėjo lūkesčių pereiti į Kremlių. Tačiau Putinui atėjus į valdžią viskas pasikeitė: dabar šis projektas yra pagrindinis Kremliaus instrumentas, o Lukašenka turi manevruoti, kad išsaugotų (Baltarusijos – red.) nepriklausomybę“, – 15min sakė analitikas.

Ar realus scenarijus, kad V.Putinas sieks Baltarusijos prijungimo prie Rusijos tam, kad galėtų tapti naujai sukurtos valstybės prezidentu pasibaigus jo dabartinei kadencijai 2024-aisiais?

„Pastaraisiais metais, ypač pernai, Medvedevui atvykus į Baltarusiją, paaiškėjo, kad Rusija turi rimtesnių intencijų“, – teigė jis, tačiau pabrėžė, kad V.Putinui būtų nelengva įgyvendinti tikros sąjunginės valstybės projektą. Visų pirma todėl, kad to nenori A.Lukašenka.

P.Rudkouskis: „Lukašenkos populiarumas Rusijoje yra gana didelis – jį remia apie 70 proc. Rusijos populiacijos. Todėl pernelyg agresyvi politika Lukašenkos režimo atžvilgiu gali sukelti neramumus Rusijoje.“

„Visų antra, Lukašenkos populiarumas Rusijoje yra gana didelis – jį remia apie 70 proc. Rusijos populiacijos. Todėl pernelyg agresyvi politika Lukašenkos režimo atžvilgiu gali sukelti neramumus Rusijoje“, – tikino P.Rudkouskis.

„Sputnik“ nuotr./Baltarusijos ženklas
„Sputnik“ nuotr./Baltarusijos ženklas

Be to, pasak analitiko, Rusija turi ir kitų problemų: Ukrainoje vis dar vyksta karas, kitos valstybės, įskaitant Kiniją, JAV ir Europos šalis, konsoliduoja įtaką Maskvai svarbioje Vidurio Azijoje.

P.Rudkouskis nemano, kad agresyvi Baltarusijos aneksija yra labiausiai tikėtinas scenarijus, nes tai Rusijai visapusiškai brangiai kainuotų. Vis dėlto, analitikas neatmeta galimybės, kad Maskva sieks pamažu paversti kaimynę vis labiau priklausoma.

Lietuvos ir ES vaidmuo?

Filosofas Gintautas Mažeikis 15min sakė, kad demokratiška Baltarusija Lietuvai svarbi ne tik dėl pasienyje kylančios pavojingos Astravo atominės elektrinės, „nors tai ir yra šios problemos dalis“.

„Anksčiau Lietuvos saugumo užduotis buvo įstoti į NATO, įsitraukti į (Aljanso veiklą) ir aktyviai dalyvauti, taip pat įstoti į ES. Šių kelių ateinančių metų pagrindinė saugumo užduotis – padėti Baltarusijai išlikti nepriklausomai“, – teigė jis. Pasak G.Mažeikio, tuo suinteresuotos ne tik Baltijos šalys, bet ir Lenkija, Ukraina, Azerbaidžanas, Kazachstanas bei Kinija.

Jono Petronio nuotr./Gintautas Mažeikis
Jono Petronio nuotr./Gintautas Mažeikis

Pasak filosofo, Baltarusiją prijungus prie Rusijos, Lietuva atsidurtų didžiuliame pavojuje. Todėl, pasak G.Mažeikio, Lietuvos Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra turėtų turėti politiką, kaip elgtis su Baltarusija. Tačiau negalima imtis jokių drastiškų veiksmų.

Ar naujasis Lietuvos prezidentas turėtų susitikti su A.Lukašenka?

„Kadangi prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks 2020 metais, nemanau, kad ligi tol naujasis (Lietuvos) prezidentas privalėtų susitikti su Lukašenka, ar kad toks susitikimas pagerintų situaciją. Nors tai būtų aiškus ženklas Kremliui ir aplinkinėms šalims, kad tam tikromis aplinkybėmis Lietuva rems Baltarusijos nepriklausomybę“, – 15min tikino G.Mažeikis.

Pasak filosofo, būtų galima susitikti su Baltarusijos Vyriausybės vadovu ar labai įtakingu laikomu užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi.

„Jis sugeba vykdyti diplomatines manipuliacijas tarp Briuselio ir Maskvos, tokiu būdu užtikrinant Baltarusijos nepriklausomybę. Vien jų pakvietimas ir bendradarbiavimas tikrai nesukeltų jokių tarptautinių spekuliacijų, tai būtų svarbus ženklas Baltarusijai, kad suartėjimas galėtų įvykti“, – teigė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus
AFP/„Scanpix“ nuotr./Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus

G.Mažeikio teigimu, Europos Sąjunga yra Lietuvos stiprybė. „Tai, kad mes galime atstovauti ES balsui, neabejotinai gali dominti Minską. Užsienio partnerius domina tik stiprūs partneriai“, – sako filosofas.

Pasak jo, Lietuva, nors ir derindama poziciją su ES, galėtų rodyti didesnę iniciatyvą stengiantis surasti mechanizmus, kurie „gundytų“ A.Lukašenkos režimą būti arčiau Bendrijos.

„Ir tokiu būdu suteikti galimybę Lukašenkai toliau žaisti savo vingrybių žaidimą, toliau leisti manipuliuoti Maskva“, – mano G.Mažeikis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

02:12
39:35
01:36

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min