Moldomusos Kongantijevo išsiuntimas iš Maskvos, rodo, kad Rusija remia Kirgizijos opozicijos, atėjusios į valdžią per masinius neramumus balandžio 7 dieną, lyderius. Rusija pirmoji de facto pripažino laikinąją vyriausybę, pažadėdama finansinę pagalbą.
Kirgizijos valdžia nori patraukti atsakomybėn kelis jėgos struktūrų vadovus, dirbusius esant dabar jau nuverstam prezidentui Kurmanbekui Bakijevui, kaltindama juos šaudymu į vyriausybės rūmus šturmavusią minią, kai žuvo 85 žmonės. Mačiusieji sako, kad kai kurie opozicijos šalininkai taip pat paleido atsakomąją ugnį.
„Drauge su Rusijos specialiosiomis tarnybomis jis buvo sulaikytas (Maskvoje)“, – sakė E.Baisalovas.
Pasak jo, dabar M.Kongantijevas yra Nacionalinio saugumo tarnybos tyrimų izoliatoriuje.
M.Kongantijevas buvo balandžio 6–7 dienomis Talaso mieste, mėgindamas sustabdyti riaušes šalies šiaurės vakaruose. VRM vadovą sučiupo minia protestuotojų ir žiauriai sumušė. Vėliau jis buvo evakuotas į sostinę, kur jis buvo gydomas namų arešto sąlygomis, bet po kelių dienų dingo iš Biškeko.
Pasak E.Baisalovo, buvęs ministras yra ir liudytojas daugelyje daug atgarsių sukėlusių bylų, tarp jų dėl Nacionalinio banko filialo Džalalabade apiplėšimo 2005 metais ir buvusio šalies prezidento kanceliarijos vadovo Medeto Sadyrkulovo nužudymo.
Kirgizijos generalinės prokuratūros atstovas pranešė agentūrai „Reuters“, kad M.Kongantijevas apklaustas, bet jam kol kas jokių kaltinimų nepareikšta.
Laikinoji vyriausybė teigia, kad ketina reikalauti išduoti buvusį prezidentą, radusį prieglobstį Baltarusijoje.
K.Bakijevas penktadienį pripažino, kad tolesnis Amerikos karių buvimas šalyje „erzino Rusiją“, ir tai suvaidino „tam tikrą vaidmenį“ jį nušalinant.
Rusija, turėdama karinę oro bazę Kirgizijoje, suinteresuota, kad Amerikos oro bazė būtų pašalinta iš šios šalies, nes ji laiko Centrinę Aziją savo interesų zona.
