Sekite 15min Google
Pašnekovų teigimu, lapkričio 1 d. gali įvykti didelė „avarija“ arba susidaryti force majeure aplinkybės, po kurių tiekimas nebus atnaujintas.
Ko reikalauja Maskva
Kaip patikslino leidinio pašnekovai, Maskva pareiškė Armėnijos ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, kad jis gali užkirsti kelią tokiam scenarijui, jei atsisakys svarstyti Rusijos karinės bazės Giumryje likimo klausimą ir priemonių prieš įmones su Rusijos kapitalu, įskaitant Pietų Kaukazo geležinkelį ir „Gazprom“.
Taip pat Maskva reikalauja, kad Armėnija apsispręstų tarp Eurazijos ekonominės sąjungos ir ES: konkrečiai – arba panaikintų įstatymą dėl europinės integracijos proceso pradžios, arba paskirtų referendumo šiuo klausimu datą. Dar viena sąlyga – nutraukti baudžiamąjį persekiojimą prieš prorusiškus politikus ir paskirti Kremliui priimtiną vicepremjerą.
Kuo grasino anksčiau
Gegužės 26 d. Rusija pagrasino Armėnijai vienašališkai denonsuoti susitarimą dėl gamtinių dujų, naftos produktų ir neapdorotų deimantų tiekimo, jei bus tęsiamas kursas į ES narystę. Šiuo metu Armėnija beveik visiškai priklauso nuo Rusijos dujų: 2025 metais „Gazprom“ jai tiekė apie 2,7 mlrd. kubinių metrų. Vladimiro Putino teigimu, dabartinė lengvatinė kaina Jerevanui sudaro 177 dolerius už tūkstantį kubinių metrų. Kremlius įspėjo, kad Armėnijai išstojus iš Eurazijos ekonominės sąjungos, kaina taps rinkos kaina, primena, „The Moscow Times“.
Rugsėjo 16 d. šalies Saugumo tarybos sekretorius Alenas Simonianas pranešė, kad šalis gali pradėti pirkti dujas iš Azerbaidžano, Turkijos ir Irano vietoj Rusijos. Į pastabą, kad Rusijos dujos kainuoja pigiau, jis atsakė, kad šiuo atveju kuras „naudojamas kaip politinė valiuta“.
„O kas pasakė, kad dujų kaina matuojama tik doleriais?“ – pažymėjo jis.
N. Pašinianas pabrėžė, kad Armėnija bet kuriuo atveju ieškos alternatyvos Rusijos dujoms – dėl politinio sprendimo „vystyti nepriklausomybę ir valstybingumą“.
Įtampa Rusijos ir Armėnijos santykiuose išaugo per pastarąjį pusmetį. Nuo gegužės Maskva nuosekliai draudė įvairios Armėnijos produkcijos tiekimą, įskaitant alkoholį, daržoves, vaisius, žuvį, pieną ir gėles.
Pirmieji apribojimai Armėnijos prekių importui ir tranzitui atsirado prieš pat parlamento rinkimus šalyje, vykusius birželio 7 d., o po N. Pašinianio partijos pergalės ir Jerevano sprendimo teikti paraišką dėl narystės ES jų skaičius smarkiai išaugo. Atsakydama Armėnija pradėjo perorientuoti savo produkcijos tiekimą į kitas rinkas, įskaitant Europos.
