Rusija pagrasino NATO dėl Kaliningrado, o tada prakalbo kitais žodžiais

Taip jis pakomentavo pranešimus, kad Maskva nusiuntė Šiaurės Atlanto aljansui žinią, kurioje pagrasino branduoliniais smūgiais „sprendimų priėmimo centrams“, jei tik prasidėtų potencialus karinis konfliktas, rašo „The Moscow Times“.

„Kaliningradas yra neatsiejama Rusijos Federacijos dalis, tai mūsų labai svarbus toliausiai į vakarus nutolęs regionas. Tiesą sakant, kalbama apie tai, kad Rusija, be abejo, vadovaudamasi savo teisės aktais, užtikrins šio regiono saugumą“, – teigė D. Peskovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija perspėjo NATO apie pasirengimą griebtis branduolinio ginklo vykstant „sparčiai Europos militarizacijai“. „Be to, didžioji dauguma Europos valstybių tiesiogiai dalyvauja kare Ukrainoje, beje, Ukrainos pusėje“, – propagandinius teiginius kartojo Kremliaus atstovas ir pridūrė, kad neva „tai negali likti be pasekmių“.

Prieš tai Rusijos ambasados Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje taip pat perspėjo apie galimą branduolinį atsaką į Kaliningrado srities blokadą. D. Peskovas šiuos pareiškimus pavadino priminimu Europos „karštoms galvoms“, kad tokios priemonės yra numatytos Rusijos įstatymuose.

NATO: nutraukite branduolinius grasinimus

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, komentuodamas Rusijos grasinimus, pareiškė nevertinantis jų rimtai.

„Nutraukite branduolinius grasinimus – tai visiškai netinkama ir nepadeda. O svarbiausia – nutraukite karą Ukrainoje, kuris yra neišprovokuotas agresijos karas“, – į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kreipėsi M. Rutte.

Kiek anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško apkaltino Europą, kad ši Londono vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEP) pratybų metu neva repetuoja jūrų blokados ir Kaliningrado srities užėmimo scenarijus.

Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas taip pat be jokių įrodymų teigė, kad NATO šalys neva ruošiasi Kaliningrado užgrobimui, ir perspėjo, kad Rusija imsis „neatidėliotino ir triuškinamo“ atsako į bet kokią karinę agresiją prieš šį regioną.

V. Putinas šių metų birželį taip pat pažadėjo ginti Kaliningradą „visomis Rusijos galimybėmis“.

Nausėda: Rusijos grasinimai – desperatiškų pareiškimų dalis

Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda naujausią Rusijos grasinimą NATO šalims dėl Kaliningrado srities vadina desperatišku pareiškimu.

„Žinote, šiuo aspektu Rusija mažai kuo mus stebina. Atrodo, kad ji tikrai jaučiasi įsprausta į kampą, ir šitoje vietoje tikrai desperatiškų pareiškimų gausa pastaruoju metu akivaizdžiai matoma. Šis buvo vienas iš tokių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Taip Lietuvos prezidentas kalbėjo po to, kai Rusijos ambasada Belgijoje šią savaitę socialinio tinklo „X“ įraše nurodė, kad Maskva esą pasirengusi panaudoti visą savo turimą ginkluotės arsenalą, jei NATO šalys mėgintų izoliuoti Kaliningrado sritį nuo likusios šalies dalies.

Viešame pareiškime kalbama, neva NATO Baltijos regione nuolat mėgina kurti naujas grėsmes Rusijos laivynui ir atvirai modeliuoja konkrečius Kaliningrado srities atskyrimo scenarijus.

Šiemet tai ne pirmas kartas, kai Maskvos propaganda NATO ar Aljanso valstybes kaltina planais įvykdyti Kaliningrado blokadą ar užimti šį regioną.

Gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškino, jog Maskva yra pajėgi sunaikinti tuos, kurie bandys užpulti eksklavą.

Pasak G. Nausėdos, NATO yra gynybinė organizacija, kuri niekada neplanavo, neplanuoja ir neplanuos imtis agresyvių veiksmų Kaliningrado klausimu.

„Lietuva savo ruožtu, kaip valstybė, per kurią vyksta Rusijos tranzitas, ir toliau yra įsipareigojusi atlikti savo, kaip tranzitinės šalies, vaidmenį pagal visus tarptautinius įsipareigojimus“, – pridūrė prezidentas.

„Man atrodo, kad reikėtų šiuo aspektu tiesiog suprasti, kad Rusija yra dabar tokioje būklėje, kai tokiais pranešimais svaidysis dažniau, bet mums tikrai nereikėtų pasiduoti provokacijoms ir turėti labai savus aiškius atsakymus“, – sakė G. Nausėda.