Ukrainiečiai jau kelias dienas neturi elektros. Dauguma taip pat neturi šildymo ir vandens, praneša laikraštis "The New York Times". Straipsnyje pasakojama 64 metų Tatjanos Rybak istorija – ji negali vaikščioti ir negali pasiekti slėptuvės, todėl socialinė darbuotoja neša jai vandenį į septintą aukštą.
„Psichologiškai niekas to nebegali pakelti. Mano nervų sistema visiškai sugriauta. Vos tik vakar vakare dingo šviesa ir prasidėjo apšaudymai, kaukė sirenos – jos buvo siaubingai garsios. Bet dar baisesnė buvo sprogimo banga. Drebėjo durys ir langai, o aš gulėjau negalėdama niekur bėgti, nes nebuvo kur bėgti“, – sakė ji, sėdėdama lovoje per socialinių darbuotojų vizitą.
Pasak žurnalistų, ukrainiečiai kaltina precedento neturintį terorą Odesoje Rusijos atsaku į smūgius jos vadinamajam „šešėliniam laivynui“, kurį Rusija naudoja naftai gabenti ir sankcijoms apeiti. Nors kiti dideli Ukrainos miestai paprastai patiria ramybės laikotarpius po intensyvių atakų, Odesa beveik nuolat apšaudoma nuo ankstyvo gruodžio 12-osios ryto.
Rusija daugiausia taikėsi į miesto uostą ir energetikos infrastruktūrą. Mažiausiai devyni žmonės žuvo.
Kaip šiandien gyvena Odesa?
Dienomis likę be elektros, dujų ir vandens, ukrainiečiai priversti krauti telefonus „Nezlomnosti punktuose“ arba parduotuvėse ir gaminti maistą ant lauko improvizuotų viryklių. Maisto produktai – pienas, kiaušiniai, grietinė – laikomi plastikiniuose maišeliuose ant palangių. Kai kurie kiemuose įsirengia galingus generatorius, kad kaimynai galėtų gauti elektros.
Vienas vyras prijungė spaustukus prie automobilio akumuliatoriaus ir nutiesė laidą į savo butą, kad galėtų maitinti šaldytuvą ir skalbimo mašiną. Kita pora nufilmavo savo pasimatymą jūros gėrybių restorane, lydimą priešlėktuvinių pabūklų garsų, šaudančių dronus. Dešimtys „Tesla“ vairuotojų valandų valandas laukė prie vienintelės veikiančios įkrovimo stotelės.
83 metų Oleksijus Kolodčiukas sakė, kad elektros ir šilumos nebuvimas jam nėra problema. Didžiausias jo apgailestavimas – kad jis pamiršo padėti barščius į šaldytuvą ir jie sugedo.
Jis taip pat prisipažino norintis perduoti žinutę Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui: „Kartais pagalvoju: jei galėčiau prieiti prie Putino su lazda, smogčiau jam stipriai per galvą – gal tai išmuštų jam protą, nes ten akivaizdžiai kažkas labai negerai“, – sakė jis.
Tačiau po beveik savaitės be elektros kai kurių odesiečių kantrybė ėmė sekti. Žiniasklaida praneša, kad žmonės netgi protestavo. Ypač sunku išlaikyti optimizmą vyresnio amžiaus žmonėms per Naujųjų metų šventes tokiomis sąlygomis.
Vyresniems žmonėms, kurie prisimena gyvenimą SSRS, šis karas ypač skaudus, nes jis supriešino ukrainiečius ir rusus, kuriuos jie kadaise laikė broliais, rašoma straipsnyje. 73 metų Magadanas Farchijevas 25 metus tarnavo Sovietų armijoje, petys į petį su ukrainiečiais ir rusais. Jis kariavo Afganistane, kur buvo sužeistas į koją. Ant jo stalo stovi jo nuotrauka uniformoje su medaliais. Tačiau dabar jis nebendrauja su savo broliu ir seserimi, gyvenančiais Rusijoje.
