Mianmaras tebėra apimtas suirutės po pernai vasarį įvykusio pučo. Žmogaus teisių gynimo grupės kaltina chuntą karo nusikaltimais, kariuomenei brutaliomis priemonėmis slopinant visuomenės pasipriešinimą generolų valdžiai.
Susidūrusi su Vakarų sankcijomis ir tarptautine izoliacija, chunta siekia stiprinti ryšius su pagrindine sąjungininke ir ginklų tiekėja Rusija, kurios įsiveržimą į Ukrainą vadina „pateisinamu“.
„Solidarizuojamės su [chuntos] pastangomis stabilizuoti padėtį šalyje“, – sakė S.Lavrovas per derybas kariuomenės pastatytoje sostinėje Neipide. Ministrą citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Kitais metais surengsite įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus, ir mes linkime jums sėkmės“, – pridūrė S.Lavrovas, turėdamas galvoje 2023 metų rugpjūtį planuojamus rinkimus. Perversmo priešininkai tvirtina, kad tie rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi.
Chuntos vadovas Minas Aungas Hlaingas, liepą lankęsis Maskvoje su „privačiu“ vizitu, pirmadienį sakė, kad rinkimai galės vykti tik tada, kai konflikto purtomoje šalyje bus įtvirtinti „stabilumas ir taika“.
Po pučo vėl įsiplieskė susirėmimai su etninių sukilėlių grupuotėmis pasienio rajonuose. Į kovą su kariuomene taip pat įsitraukė dešimtys „Liaudies gynybos pajėgų“ kuopelių.
Rusija ir jos sąjungininkė Kinija kaltinamos parūpinančios Mianmaro chuntai ginklų, kuriuos ji naudoja prieš civilius gyventojus.
S.Lavrovas ir chuntos vadovas Minas Aungas Hlaingas taip pat aptarė naujų konsulatų atidarymą, siekiant turizmą tarp abiejų šalių, nurodė TASS.
Chunta S.Lavrovo vizito kol kas nekomentavo.
S.Lavrovas planuoja vėliau vykti į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kambodžoje. Mianmaro chuntos užsienio reikalų ministras į šį renginį nebuvo pakviestas.
Praėjusią savaitę ASEAN prisijungė prie tarptautinio Mianmaro chuntos pasmerkimo už jos įvykdytą mirties bausmę keturiems kaliniams, įskaitant vieną buvusį įstatymų leidėją ir demokratijos aktyvistą. Šios egzekucijos buvo pirmosios šalyje per kelis dešimtmečius.
