Nors Rusijos Federacijos Centrinis bankas buvo sukūręs palaipsninio rublio devalvavimo politiką, leidinio „Handelsblatt“ ekspertai teigia, kad šiam planui iškilęs labai rimtas pavojus ir kad Rusija nesugebės suvaldyti vykstančių procesų. Kaip prognozuoja ekspertai, per pirmą šių metų ketvirtį Rusijai gresia smukimas į recesiją ir staigus bedarbystės padidėjimas. Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijoje jau įvyko prieš valdžios veiksmus nukreipti mitingai.
Priklauso nuo naftos kainos
„The Financial Times“ rašo, kad Rusija ketina ginti rublį. Leidinyje teigiama, jog ši savaitė parodys, kiek Rusijos Centrinis bankas pasiryžęs nueiti, stengdamasis stabilizuoti rublio kursą. Manoma, kad galimybių šiam stabilizavimui yra, jeigu nafta dar labiau neatpigs.
Tačiau vienas garsiausių Rusijos ekonomikos dėstytojų Sergėjus Gurijevas teigia, jog dabartinėje situacijoje bet kas Rusijoje, kas turi pasirinkimą – arba investuoti rublius į gamybą arba nusipirkti už juos dolerių, greičiausiai griebsis antrojo varianto.
Bijo socialinio sprogimo
Tuo tarpu šveicarų „Le Temps“ išspausdino straipsnį „Kremlius bijo socialinio sprogimo“. Čia rašoma, kad tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, – jie nepatenkinti valdžios veiksmais. Tačiau televizijos žiūrovai beveik nieko iš to neišvydo – TV kanalai verčiau rodė proputiniškas demonstracijas. Vien jau tas faktas, kad per vieną mitingą Maskvoje buvo mobilizuota 8000 spectarnybų darbuotojų, parodo, kaip režimas bijo socialinių protestų, rašoma leidinyje.
Straipsnio autorius rašo, kad naftos kainoms staigiai kritus, pramoninė gamyba nukrito iki žemiausio per dešimt metų lygio, o Rusijos ekonomikos gyvavimui iškilo realus pavojus. Didžiausi neramumai kol kas kyla Rusijos provincijose, miestuose, kur didžioji dalis gyventojų dažnai visiškai priklausomi nuo čia veikiančių gamyklų. Joms sustojus, ištisi miestai liktų be jokio pragyvenimo šaltinio. Padėtis tampa dar labiau įtempta ir dėl valdžios veiksmų – vietoje to, kad įsiklausytų į protestuotojus, prieš juos metamos represinės jėgos.
