2024 m. sunkumų išperkant obligacijas turėjo 25 bendrovės, 2023 m. – 27, o 2022 m. – 32. Tuo pat metu 2025 m. tarp įmonių, kurios paskelbė apie skolos obligacijų neišpirkimą arba restruktūrizavimą, buvo 36 įmonės, kurios anksčiau buvo laikomos patikimomis. 2024 m. tokių bendrovių buvo mažuma.
2025 m. didžiąją dalį kredito įvykių (234 atvejai, arba 85 proc.) sudarė tiesioginiai įsipareigojimų nevykdymai (iš viso 15,6 mlrd. rublių), o techniniai įsipareigojimų nevykdymai siekė 3,1 mlrd. rublių ir per metus išaugo 3,8 karto.
Turėjo iš naujo skolintis už 26-35 proc.
Pagrindinė problemų priežastis – išaugusios paskolų refinansavimo sąnaudos: įmonės, kurios 2020-2021 m. buvo sukaupusios 13-15 proc. skolą, 2024-2025 m. turėjo iš naujo skolintis už 26-35 proc.
„Problemos pradėjo formuotis jau 2024 m. pabaigoje. Brangus senų skolų refinansavimas ir didėjantys gautinų sumų delspinigiai lėmė pinigų trūkumą“, – sakė „AVI Capital“ analitinių tyrimų vadovas Dmitrijus Aleksandrovas.
„Freedom Finance Global“ analitikas Vladimiras Černovas sako, kad 2026 m. skolų rinkoje „su didele tikimybe“ tęsis įsipareigojimų nevykdymo banga, o jų skaičius, palyginti su 2025 m., padidės dar 10-20 proc. „dėl brangaus refinansavimo inercijos ir blogėjančių skolininkų finansinių rezultatų“.
„Rizika pereina nuo pavienių atvejų prie sisteminių atvejų, didėja didesnių skolininkų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, o vidutinis probleminių emisijų dydis ilgainiui gali didėti“, – aiškina V.Černovas.
Denisas Gabdullinas, bendrovės „BKS World of Investments“ darbo su turtingais klientais direktorius, taip pat mano, kad „stresas plis“ toliau, paveikdamas didesnius skolininkus.
