Ukrainos valdžia pastaruoju metu vykdė politiką, kurią galima vertinti tik kaip nedraugišką Rusijos atžvilgiu, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Tokia Kijevo politika kelia rimtą Maskvos susirūpinimą, pažymi ministerija.
Dokumente primenama, kad iki 2008 metų spalio 1 dienos Rusija ir Ukraina turi apsispręsti dėl tolesnio požiūrio į 1997 metų Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį.
„Suprantama, kad tokio pobūdžio strateginiai sprendimai priimami, kruopščiai išnagrinėjus tai, kaip įgyvendinamos Sutarties nuostatos, kaip šalys vykdo įsipareigojimus plėtoti Rusijos ir Ukrainos strateginę partnerystę“, primena Rusijos URM.
Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka praėjusį mėnesį užsitraukė Rusijos rūstybę įvesdamas suvaržymus Rusijos Juodosios jūros laivynui ir pareikalaudamas, kad laivai mažiausiai 72 valandos prieš Ukrainos sienos kirtimą prašytų atitinkamo leidimo.
Tie suvaržymai, kurie buvo įvesti laivynui užėmus pozicijas prie Gruzijos krantų, „pakenkė mūsų santykių atmosferai“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
V.Juščenkos administracijos pareigūnai ne kartą sakė, kad laivynas turės pasitraukti, kai 2017 metais baigs galioti dabartinė nuomos sutartis. Rusija tuos raginimus smerkė ir savo Juodosios jūros laivyną vadino „stabilizuojančiu veiksniu“.
Ta bazė laikoma kliūtimi deklaruotam V.Juščenkos tikslui įstoti į NATO, kuriam kategoriškai nepritaria Maskva.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ohryzka praėjusią savaitę sakė, kad Rusija dalydama savo pasus plečia įtaką Kryme ir kartoja politiką, vykdytą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.
Kaip Rusijos URM pareiškime, nedraugiška Kijevo politika Rusijos atžvilgiu itin ryškiai pasireiškė dėl Gruzijos agresijos prieš Pietų Osetiją.
„Mes neišgirdome apgailestavimo ir užuojautos dėl taikių Cchinvalio gyventojų ir Rusijos taikdarių žūties. Priešingai, Ukrainos prezidentas mėgino suversti kaltę dėl kraujo liejimo Rusijai“, – pabrėžiama jame.
Drauge, konstatuoja Rusijos URM, Kijevas atkakliai nutyli tą faktą, kad Ukrainai, tiekusiai sunkiąją ginkluotę tiekimų Gruzijos armijai, taip pat tenka atsakomybė už pralietą kraują".
Rusijos URM taip pat pažymi, kad deklaruojamas oficialiojo Kijevo siekis įstoti į NATO prieštarauja 1997 metų sutarties dvasiai ir Rusijos saugumo interesams".
„Ir tai daroma prieš Ukrainos liaudies valią. Neatsitiktinai šalies vadovybė nenori pateikti šio klausimo nacionaliniam referendumui“, – pabrėžiama pareiškime.
Rusijos URM taip pat pažymi, kad „nemažai neigiamų reiškinių susikaupė humanitarinėje srityje“.
„Turimi omenyje Ukrainos valdžios mėginimai peržiūrėti Rusijai priešiška dvasia mūsų bendrą istoriją, fašizmo pakalikus pateikti kaip didvyrius, Ukrainos rusakalbių gyventojų teisių varžymas, kryptingos linijos išstumti rusų kalbą iš šalies visuomeninio gyvenimo, mokslo, švietimo, kultūros ir žiniasklaidos vykdymas“, – pažymima jame.