Sekite 15min Google
ES vis aiškiau suvokia savo milijardus eurų siekiančios paramos Ukrainai ribas, nes Rusijos plataus masto karo eskalacija griauna Ukrainos finansus, sekina jos oro gynybos pajėgumus ir dar labiau didina šalies priklausomybę nuo lėšų stokojančių paramos teikėjų.
„Šis karas tęsis ilgiau, nei manėme“, – anonimiškai kalbėdamas sakė vienas Europos diplomatas. „Suprantama, kad poreikiai ir toliau išliks, tačiau kol kas neaišku, kaip į juos bus reaguojama.“
„Turime pasiųsti aiškią žinią, kad ES nekeis savo pozicijos, o paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai tik didins“, – sakė kitas diplomatas.
Pastarosiomis dienomis Rusijos oro smūgių taikiniais tapo geležinkeliai, tiltai, krovininiai laivai, elektrinės, duomenų centrai, sandėliai, gydymo įstaigos, mokyklos ir vaikų darželiai. Atakų taikiniu tapo net Nacionalinė mokslų akademija.
Nenumaldomas bombardavimas, per kurį derinamos balistinės raketos ir reaktyviniai dronai, nusinešė dešimčių civilių gyvybes. Tarp žuvusiųjų – ir daugiau kaip 30 žmonių Kramatorske, kur po smūgio sklendžiančia bomba užsiliepsnojo du miesto autobusai.
Ketvirtadienį Rusija paskandino Kyjivą tamsoje, pateikdama niūrią prognozę, kokia gali būti artėjanti žiema – tikėtina, atšiauriausia ir žiauriausia per visą šį karą.
„Tai – teroras prieš žmones ir gyvybę. Svarbu, kad lyderiai neignoruotų to, kas vyksta“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai yra karo nusikaltimai, ir nieko daugiau“, – išreikšdama solidarumą pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Eskalacija ypač skaudžiai smogė karo nualintai šalies ekonomikai. Nepaliaujamos dronų atakos trikdo įprastą veiklą, verčia įmones užsidaryti, didina medžiagų kainas ir mažina pelną.
Papildomą spaudimą daro Rusijos vykdoma Juodosios jūros blokada. Dėl jos Ukrainos ūkininkai negali parduoti pasaulio rinkų klientams daugybės tonų grūdų, o valstybė netenka svarbaus pajamų šaltinio.
Blogėjanti padėtis kelia rimtų klausimų dėl daugybės ES paramos programų perspektyvumo ir tvarumo. Ypač daug abejonių kyla dėl 90 mlrd. eurų paskolos, dėl kurios lyderiai susitarė praėjusiais metais ir kuri turėjo padengti du trečdalius Ukrainos finansinių poreikių 2026 ir 2027 metais.
Svarbu pažymėti, kad ši paskola buvo suplanuota darant prielaidą, jog karas baigsis kažkuriuo metu šiais metais. Rusijos eskalacija beveik nepalieka abejonių, kad taip neįvyks.
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka perspėjo, kad 2027 metų biudžetas bus sudėtingiausias nuo karo Ukrainoje pradžios. Jis paragino tarptautinius paramos teikėjus padengti stulbinamai didelį 78 mlrd. JAV dolerių (70 mlrd. eurų) finansavimo trūkumą.
Europos Komisija susilaikė nuo viešo šios pagrindinės sumos patvirtinimo, nes ji gerokai viršija 45 mlrd. eurų, kuriuos Komisija planuoja skirti kitais metais pagal paramos paskolą. Vietoj to pažadėta paspartinti lėšų išmokėjimą, tačiau tai priklausys nuo vidaus reformų įgyvendinimo.
„2027 metų perspektyva iš tiesų yra sudėtingesnė“, – penktadienį po finansų ministrų susitikimo sakė už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.
„Akivaizdu, kad susiduriame su dideliu finansavimo trūkumu. Tikslus jo dydis dar nustatomas.“
Briuselis kol kas oficialiai neatnaujino diskusijų dėl naujos paramos Ukrainai, nes valstybės narės šiuo metu įsitraukusios į įtemptas derybas dėl kito ES biudžeto.
Vis dėlto pareigūnai ir diplomatai privačiai pripažįsta, kad tik laiko klausimas, kada lyderiai bus priversti imtis šio klausimo. Jis tampa vis prieštaringesnis augant valstybės skoloms, stagnuojant ekonomikai ir stiprėjant kraštutinių dešiniųjų pasipriešinimui.
Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad JAV, anksčiau buvusios viena svarbiausių ginklų tiekėjų, visiškai nebeskiria paramos.
Grupė ES šalių bandė atgaivinti diskusijas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo. Šios šalys teigia, kad 90 mlrd. eurų paskolos „nepakaks“. Tačiau Belgija, kurioje saugoma didžioji dalis šio turto, priešinasi tokiems pasiūlymams. Prancūzija ir Italija, kurių balsai yra itin svarbūs, taip pat nenoriai ryžtasi žengti dar neišbandytu keliu.
„Kalbant apie turtą, tam tikras susidomėjimas vis dar išlieka, tačiau puikiai prisimename, kas įvyko gruodį“, – sakė aukšto rango diplomatas, turėdamas omenyje dramatišką viršūnių susitikimą, kuriame žlugo pasiūlymas paskolą užtikrinti Rusijos turtu. Tuomet buvo parengtas atsarginis planas – dabartinė paskola.
„Šiuo metu nėra pateikta nieko naujo ar iš esmės reikšmingo.“
Galimybė išleisti daugiau bendrų ES skolos vertybinių popierių Ukrainai remti, kaip buvo padaryta skiriant 90 mlrd. eurų paskolą, politiškai tapo nepatraukli, nes sparčiai auga skolinimosi išlaidos.
Kita galimybė – didinti dvišales valstybių įmokas, o tai įgyvendinti būtų gerokai paprasčiau. Tačiau tokiu atveju rizikuojama visą finansinę naštą užkrauti kelioms turtingoms šalims, visų pirma Vokietijai, Nyderlandams ir Šiaurės Europos valstybėms.
Kadangi lengvų sprendimų nėra, Briuselis ragina kitas sąjungininkes, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Kanada ir Japonija, aktyviau prisidėti prie paramos Ukrainai, kol sprendžiama, kokių veiksmų imtis toliau.
„Bet kuriuo atveju vertiname ir kitas galimybes“, – sakė Dombrovskis. „Esame įsipareigoję užtikrinti, kad Ukraina turėtų reikiamą finansavimą tiek laiko, kiek jo reikės.“
