Kaip teigia Maskva, Šiaurės Europos bendradarbiavimas gynybos srityje, kitaip negu praėjusiais metais, pradėjo įgauti prieš Rusiją nukreiptą kryptį, o tai gali pakirsti teigiamą konstruktyvaus bendradarbiavimo šiaurėje patirtį, sukauptą per pastaruosius dešimtmečius.
„Šiame fone ypatingą nerimą kelia sustiprėjusi Suomijos ir Švedijos tendencija palaikyti artimesnius ryšius su kariniu NATO bloku, oficialiai laikantis nepriklausymo karinėms sąjungoms politikos“, – pabrėžė Rusijos URM.
Maskva mano, kad „vietoj atviro ir konstruktyvaus dialogo, kuriuo būtų ieškoma bendrų sprendimų, kaip sustiprinti saugumą Šiaurės Europoje ir visame žemyne, įskaitant vidinio konflikto Ukrainoje sureguliavimą, Šiaurės šalių visuomenės nuomonei peršamas atvirai konfrontacinis požiūris“.
Šie komentarai buvo paskelbti reaguojant į vieną dienraščio „Aftenposten“ straipsnį, kuriame buvo paskelbta bendra Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos gynybos ministrų deklaracija, teigianti, kad Šiaurės Europa privalo ruoštis galimoms krizėms ir incidentams dėl Rusijos.
Švedija ir su Rusija besiribojanti Suomija nėra NATO narės, bet sustiprino bendradarbiavimą su Aljansu, ir ši bendra deklaracija yra vienas stipriausių jų atsakų į Rusijos agresiją.
