Įtampa, kurią sukėlė V.Putinas, sudarkė europietiškąją tvarką, tvyrojusią nuo Šaltojo karo pabaigos. Tačiau Rusijos prezidento veiksmai gali sukelti naują Šaltąjį karą.
Istorijos pamokėlė
Vakarų analitikai jau rengia ataskaitas, koks ir kur karas galėtų kilti, tik viešai to neskelbia.
„Tačiau Sovietų Sąjungos laikų dokumentų, parengtų Vakaruose, yra daug ir jie visuomenei žinomi, tad remdamiesi jais galime vertinti, ar dabartinė įtampa santykiuose su Rusija yra panaši į buvusį Šaltąjį karą tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų. Taip pat galime įvertinti, ar kai kurie Maskvos poelgiai, galintys sukelti karą mūsų žemyne, nėra poelgių praeityje kartojimas“, – rašo Lenkijos naujienų portalas.
Centrinės žvalgybos agentūros archyve tvn24.pl žurnalistas Jacekas Stawiskis atrado 2008 metais išslaptintą dokumentą – „Įspėjimas dėl karo Europoje“ („Warning of War in Europe“), kuris parengtas lygiai prieš 31 metus, 1984-ųjų birželį.
Jo autoriai iš įvairių JAV žvalgybos struktūrų pateikia informaciją ir hipotezes dėl karo tarp Europos ir Sovietų Sąjungos bei jai paklūstančio Varšuvos pakto šalių galimybės. Ši ataskaita apima sovietinio bloko politinius, karinius, ekonominius ir civilinius veiksmus, kurie turėjo būti atliekami Varšuvos pakto valstybėse, kad pastarosios būtų pasiruošusios karui su NATO.
„Ataskaitoje „Įspėjimas dėl karo Europoje“ skaitome, kad nėra vieno idealaus momento, kai galima bus vienareikšmiškai pasakyti, kad karo neišvengsime. Įspėjimas dėl karo, kaip rašo autoriai, „niekada nebūna vienas, tai yra procesas, kurio metu perduodami įspėjimai apie augančią grėsmę“. Analizuodami tokius įspėjimus žvalgybininkai gali suvokti, kad karas prasidės, bet tas supratimas gali ateiti per vėlai“, – rašoma tvn24.pl tekste.
Pultų, jei „NATO būtų demoralizuota ir silpna viduje“
1984 metų pavasarį parengtoje ataskaitoje Vakarų žvalgyba tikina nepastebėjusi, kad Maskva ir Varšuvos pakto šalys ruoštųsi karui su Vakarais. Tačiau tam tikrų užuominų buvę.
Ši ataskaita apima sovietinio bloko politinius, karinius, ekonominius ir civilinius veiksmus, kurie turėjo būti atliekami Varšuvos pakto valstybėse, kad pastarosios būtų pasiruošusios karui su NATO.
Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, itin įdomus yra praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio vidurio situacijos Europoje vertinimas.
Ataskaita skelbia, kad Sovietų Sąjunga galėtų pulti Vakarus, jeigu „NATO būtų demoralizuota ir silpna viduje“. Ataka galėtų būti įmanoma, jeigu Vakarų koalicija susilpnėtų – tai esą gundytų sovietus. Įdomu ir tai, kad Maskva galėtų įsivelti į karą su JAV bei NATO ir dėl galimos grėsmės sistemai pačioje Sovietų Sąjungoje.
Greičiausiai pirmiausia prasidėtų Vakarų ir Rytų santykių krizė, kurią lydėtų didžiulė įtampa. Bet 1984 metų ataskaitoje tvirtinama, kad „nei Sovietų Sąjungos nuopolis, nei skilimas NATO nėra tikėtina“.
Ataskaita apėmė maždaug penkerių metų laikotarpį, tad prielaidos, jog Sovietų Sąjunga dar nežlugs, pasitvirtino – tai įvyko jau po 1989 metų.
Kovotų „priešo“ teritorijoje
Kilus karui Sovietų Sąjunga savo sėkme laikytų, jeigu pavyktų eliminuoti NATO šalių pasipriešinimą, sunaikinti NATO objektus ir neleisti griauti Sovietų Sąjungos teritorijos. Maskvos tikslas, kaip rodo istorinė patirtis, buvo neleisti karui įsiplieksti savo ar Varšuvos pakto šalių teritorijose. Todėl sovietinė valdžia siekia, kad karas, jeigu kiltų, vyktų „priešo“ teritorijoje, todėl esą buvo svarbu pasirūpinti karine persvara prieš karo pradžią.
Eskaluojama įtampa leistų sovietams stiprinti savo karines pajėgas, o viso sovietinio bloko šalių ekonomiką pertvarkyti į tokią, kuri tenkintų karines reikmes.
Spėjama, kad Varšuvos pakto šalių kariuomenei užpulti NATO šalis prireiktų nuo 24 iki 48 valandų. Ataką vykdytų 85–90 sovietinių divizijų. Karui būtų ruošiamasi nuo 15 dienų iki trijų savaičių. Vakarų žvalgyba pasiruošimą pastebėtų per maždaug 48 valandas, tad NATO turėtų dar mažiausiai 13 dienų pasiruošti reaguoti. Tikėtina, kad pagrindinis puolimas būtų Vokietijoje.
Košmaras – karas su Kinija
Maskva galėtų įsivelti į karą su JAV bei NATO ir dėl galimos grėsmės sistemai pačioje Sovietų Sąjungoje.
Esą greitai atakuojant būtų siekiama užimti Vakarų Berlyną ar, tarkim, Hamburgą, tai leistų kelti ultimatumus Amerikai ir Vakarų Europai. Tačiau sovietai vis dėlto suvokė, kad bet kokia ataka priverstų NATO griebtis branduolinio ginklo.
Laimėję Vokietijoje, komunistinio bloko kariai toliau eitų į Prancūziją, Ispaniją ar Portugaliją, priklausomai nuo šių šalių pozicijos karo metu. Europoje manyta, kad Švedija parems NATO, nors Maskva tikėjosi įtikinti neutralias šalis padėti jai kovoje prieš NATO.
Sovietų Sąjungos košmaras būtų buvęs, jeigu ją pultų Kinija.
Panašumai ir skirtumai
Ši ataskaita, parengta prieš 31 metus, leidžia atrasti panašumų su šia diena ir skirtumų.
Vis dėlto negalima pamiršti, kad ataskaita buvo parašyta 1984 metais, kai vien padalintoje Vokietijoje buvo dislokuota per pusė milijono sovietų ir JAV karių. Viso komunistinio bloko šalių karinėse pajėgose tarnavo milijonai karių, o abi imperijos turėjo apie 20 tūkst. branduolinių galvučių.
Tai pagrindinis skirtumas, jeigu lygintume tą laiką su dabartimi. Bet nusiraminti neturėtų leisti V.Putino ir jo aplinkos noras atkurti buvusią Rusijos galybę ir grąžinti ją tarp šalių, sprendžiančių dėl Europos ir viso pasaulio ateities.
