Rusijos finansų ministerija parengė nutarimo projektą dėl eksporto muito deimantams įvedimo, ketvirtadienį pranešė ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Moisejevas. Pasak jo, šia priemone siekiama „paremti“ šalies deimantų šlifavimo pramonę.
Diena anksčiau Gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos vadovo pavaduotojas Konstantinas Cygankovas paskelbė apie sutartą sprendimą smarkiai padidinti įmonių mokesčius už poveikį aplinkai. Metalurgijoje 2026-30 m. jie padidės 9-20 kartų, aukso gavybos sektoriuje – 15-25 kartus, naftos ir dujų sektoriuje – 5 kartus. Bazinis tarifas augs palaipsniui – 5 proc. šiais metais ir iki 100 proc. 2030 m., rašo „Kommersant“.
Svarsto internetinių kazino galimybę
Rusijos finansų ministerija taip pat svarsto idėją įvesti mokestį turgavietėms už importuojamas dideles ne maisto prekių partijas, kaip anksčiau šią savaitę pranešė pramonės ir prekybos viceministras Romanas Čekušovas. Be to, ministerija pasiūlė Vladimirui Putinui įteisinti internetinius kazino ir iš jų atimti 30 proc. pajamų mokesčio pavidalu. Tokiu būdu biudžetas gautų 100 mlrd. rublių.
Vyriausybė tikriausiai ir toliau didins mokesčius namų ūkiams ir įmonėms, jei padėtis dėl Rusijos naftos kainų nepagerės, sako „Freedom Finance Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova. Šiuo metu pagrindinė Rusijos eksporto „Urals“ rūšies nafta parduodama po 36-38 JAV dolerius už barelį, o atskiros partijos Indijos naftos perdirbimo gamykloms parduodamos po 22-25 JAV dolerius.
Perpus mažiau pinigų iš naftos ir dujų nei pernai
„Alfa Bank“ skaičiavimais, tai reiškia, kad šiais metais biudžete trūks beveik 3 trilijonų rublių pajamų iš naftos ir dujų. Pernai jos smuko 24 proc. ir tapo mažiausios nuo pandemijos laikų (8,4 trln. rublių.), o šiemet Finansų ministerija suplanavo augimą iki 8,9 trln. rublių. Tačiau kiekvienas 10 dolerių naftos atpigimas, palyginti su biudžeto lygiu, atima iš vyriausybės 1,5-1,8 trilijono rublių, teigia „Alfa Bank“.
Šiuo metu „Urals“ kaina yra beveik 20 JAV dolerių mažesnė nei biudžeto įstatyme (59 JAV doleriai už barelį). Agentūros „Reuters“ skaičiavimais, sausį iždas surinks mažiausius naftos ir dujų mokesčius nuo 2020 m. gegužės – perpus mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus.
Rusijos biudžeto deficitas neabejotinai yra svarbi tema Vladimirui Putinui, sako Janis Kluge iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto. Nuo karo pradžios išleidęs daugiau kaip 40 trilijonų rublių kariuomenei ir ginklams pirkti, Kremlius išnaudojo beveik du trečdalius likvidaus Nacionalinės gerovės fondo turto. Aukso atsargos fondo sąskaitose sumažėjo 71 proc. – nuo 554 iki 160 tonų. O turtas užsienio valiuta sumažėjo iki žemiausio lygio nuo pat fondo įkūrimo 2008 m. – apie 30 mlrd. dolerių skaičiuojant Kinijos juaniais, rašo „The Moscow Times“.
Teks priimti sunkius sprendimus
VTB analitikų teigimu, norėdama padengti žaliavų pinigų trūkumą, Finansų ministerija šiemet iš Nacionalinio turto fondo turės paimti 2,5 trilijono rublių, t. y. apie 60 proc. nepanaudotų lėšų. MMI analitikai apskaičiavo, kad išimti reikės 3 trilijonus rublių ir dar 700 milijardų rublių „investicijoms“. Todėl fonde gali likti tik 400 mlrd. rublių – suma, kuri padengtų maždaug 3-4 dienų federalinio biudžeto išlaidas.
Jei Rusijos centrinis bankas išlaikys aukštas palūkanų normas, o pajamos iš naftos ir dujų mažės, Rusijai teks sunkiai pasirinkti – vėl didinti mokesčius, mažinti išlaidas arba didinti skolą, perspėja banko „Sinara“ vyriausiasis ekonomistas Sergejus Konyginas. Jo skaičiavimais, šių metų Rusijos biudžeto deficitas gali būti 1,5 karto didesnis nei planuota – apie 5,2 trln. rublių.
