Lapkričio mėnesį Aukščiausiasis Teismas uždraudė Rusijoje veikiantį „Tarptautinį LGBT visuomeninį judėjimą“, kurį vyriausybė pavadino ekstremistine organizacija. Šis sprendimas buvo dalis kovos su LGBTIQ asmenimis vis labiau konservatyvėjančioje šalyje, kurioje „tradicinės šeimos vertybės“ tapo kertine 24 metus trunkančio prezidento Vladimiro Putino valdymo dalimi.
Rusijos įstatymai draudžia viešai demonstruoti ekstremistinių organizacijų simbolius, o LGBTIQ teisių gynėjai perspėjo, kad tie, kurie demonstruoja vaivorykštės spalvų vėliavas ar kitus daiktus, gali tapti pareigūnų taikiniu.
Pirmadienį Saratovo, esančio už 730 km į pietryčius nuo Maskvos, teismas skyrė 1,5 tūkst. rublių (apie 15 eurų) baudą menininkei ir fotografei Inai Mosinai už kelis socialinio tinklo „Instagram“ įrašus, kuriuose vaizduojamos vaivorykštės vėliavos, pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.
Byloje buvo pateiktas visas Aukščiausiojo Teismo sprendimo tekstas, kuriame vaivorykštės vėliava pavadinta „tarptautiniu“ LGBTIQ „judėjimo“ simboliu.
Anot pranešimų, I. Mosina ir jos gynybos komanda tvirtino, kad ji nekalta. I. Mosina teigė, kad įrašai buvo paskelbti prieš priimant sprendimą, kai valdžia vaivorykštinių vėliavų nelaikė ekstremistinėmis, o jos advokatas tvirtino, kad policijos pranešimas apie tariamą jos nusižengimą buvo pateiktas prieš įsigaliojant sprendimui. Vis dėlto teismas nurodė jai sumokėti baudą.
Praėjusią savaitę Nižnij Novgorodo, esančio už maždaug 400 km į rytus nuo Maskvos, teismas skyrė Anastasijai Jeršovai penkias dienas kalėjimo pagal tą patį kaltinimą dėl vaivorykštės spalvos auskarų nešiojimo viešoje vietoje, pranešė „Mediazona“.
Volgograde, už 900 km į pietus nuo Maskvos, teismas nubaudė vyrą 1 tūkst. rublių (apie 10 eurų) bauda už įtariamą vaivorykštės vėliavos paskelbimą socialiniuose tinkluose, ketvirtadienį pranešė vietos teismo pareigūnai, įvardiję vyrą tik kaip Artiomą P.
Rusija jau ilgą laiką vykdo susidorojimą su žmonėmis ir organizacijomis, kurių pažiūros skiriasi nuo Kremliaus ir Ortodoksų Bažnyčios propaguojamų griežtų socialinių vertybių interpretacijų. Prieš dešimtmetį prasidėjęs susidorojimas lėtai, bet užtikrintai mažino LGBTIQ teises Rusijoje.
2013 metais Kremlius priėmė pirmąjį LGBTIQ žmonių teises ribojantį teisės aktą, vadinamąjį „gėjų propagandos“ įstatymą, draudžiantį bet kokį nekritinį viešą „netradicinių lytinių santykių“ vaizdavimą nepilnamečiams.
2020 metais V. Putinas prastūmė konstitucinę reformą, kad pratęstų savo valdymą dar dviem kadencijoms, kuria taip pat buvo uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos.
Šalies posūkis radikalaus konservatyvumo link paspartėjo po to, kai praėjusiais metais Maskva pasiuntė karius į Ukrainą. 2022 metais Kremlius sustiprino retoriką apie „tradicinių vertybių“ apsaugą nuo, kaip jis vadino, „žeminančios“ Vakarų įtakos, o teisių gynėjai tai įvertino kaip bandymą legitimizuoti karinius veiksmus Ukrainoje.
Tais pačiais metais valdžia priėmė įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ suaugusiesiems, iš esmės uždraudžiant bet kokį viešą LGBTIQ žmonių palaikymą.
Kitu 2023 metais priimtu įstatymu buvo uždraustos lyties keitimo procedūros ir atitinkama priežiūra translyčiams asmenims. Įstatymas uždraudė bet kokias „medicinines intervencijas, kuriomis siekiama pakeisti asmens lytį“, taip pat lyties keitimą oficialiuose dokumentuose ir viešuosiuose registruose.
Jis taip pat iš dalies pakeitė Rusijos šeimos kodeksą, įvardydamas lyties keitimą kaip priežastį anuliuoti santuoką ir įtraukdamas „lytį pakeitusius asmenis“ į sąrašą asmenų, kurie negali tapti globėjais ar įvaikintojais.
„Ar tikrai norime, kad čia, mūsų šalyje, Rusijoje, vietoj „mama“ ir „tėtis“ būtų „tėvas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3“? – V. Putinas kalbėjo 2022 metų rugsėjį. – Ar tikrai norime, kad mūsų mokyklose nuo pradinių klasių būtų diegiami iškrypimai, vedantys į degradaciją ir išnykimą?“
