„Estijos vyriausybės kova su Rusijos žiniasklaida, atrodo, peržengia visas įmanomas ribas, – sakoma trečiadienį paskelbtame ambasados komentare. – Esama nemažai pavyzdžių.
Naujausias iš jų – atsisakymas „Rossija segodnia“ žurnalistams suteikti akreditaciją į rugsėjo 7–8 dienomis Taline vyksiantį neoficialų Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą.“
Pasak Rusijos ambasados atstovų, toks rusų žurnalistų teisių pažeidimas, užfiksuotas Estijai pirmininkaujant ES, atvirai griauna Bendrijos autoritetą.
Ambasados pareiškime tvirtinama, kad visa tai atrodo ir pribloškiančiai, ir veidmainiškai, ypač atsižvelgus į tai, kad spaudos laisvės grupė „Reporteriai be sienų“ (RSF) savo žiniasklaidos laisvės indekse šiemet Estijai skyrė 12-ą vietą iš 180.
Rusijos diplomatai teigė nesuprantantys, kaip Estijos draudimai ir persekiojimas rusų žiniasklaidos atžvilgiu derinasi su RSF vertybėmis ir principais.
Pasak rusų diplomatų, Talino priimtas sprendimas rodo, kad Estijoje žodžio laisvės principas veikia pasirinktinai.
Rusijos ambasada Taline savo pranešime pasidalijo aforizmu, priskiriamu XVIII amžiaus švietimo epochos prancūzų filosofui Voltaire'ui: „Nesutinku nė su vienu Jūsų pasakytu žodžiu, bet esu pasirengęs mirti už tai, kad turėtumėte teisę juos išsakyti“.
Pasak rusų diplomatų, Talino priimtas sprendimas rodo, kad Estijoje žodžio laisvės principas veikia pasirinktinai.
Estija anksčiau šią savaitę atsisakė suteikti akreditaciją Kremliaus finansuojamos propagandinės naujienų agentūros „Rossija segodnia“ darbuotojams, norėjusiems atvykti į rugsėjo pradžioje Taline rengiamą neoficialų Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Estijos valdžios įstaigos pasilieka sau teisę nesuteikti akreditacijų žiniasklaidos leidiniams, ir laiko koncerno „Rossija segodnia“ kanalus leidiniais, kurie nėra nepriklausomi ir nesilaiko gero žurnalistikos tono.
Tas pats principas galioja ir per Estijoje vykstančius renginius, susijusius su pirmininkavimu (ES)“, – antradienį naujienų agentūrai BNS sakė Estijos pirmininkavimo ES organizacinio komiteto atstovė.
„Spaudos laisvė Estijoje laikoma labai svarbia vertybe. Tai patvirtina ir aukšta 12-oji vieta tarp 180 valstybių pasauliniame reitinge (2017 metų Pasauliniame spaudos laisvės indekse).
Įvairiapusiškai bendradarbiaujame su leidiniais ir žurnalistais – taip pat ir iš Rusijos – kurie savo darbe vadovaujasi nepriklausomos žurnalistikos principais.
Taip pat esame nusiteikę prieš priešiškas interpretacijas ir propagandą žiniasklaidos srityje“, – teigė atstovė.
„Dezinformacijos ir propagandos grėsmes rimtai vertina dauguma demokratinių valstybių ir jas vienijančių organizacijų.
Pavyzdžiui, 2016-ųjų lapkričio 3 dienos Europos Parlamento rezoliucijoje naujienų portalas „Sputnik“ buvo pavadintas „išgalvotų naujienų agentūra“, – pažymėjo ji.
Naujienų agentūra „Rossija segodnia“ buvo įkurta 2013 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu; ji pakeitė anksčiau veikusią naujienų agentūrą „RIA Novosti“.
Ši agentūra yra tiesiogiai pavaldi Rusijos vyriausybei. „Rossija segodnia“ generalinis direktorius yra televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas, vadinamas pagrindiniu šalies propagandistu ir V.Putino režimo šalininku.
Vyriausiąja naujienų agentūros redaktore D.Kiseliovas paskyrė Margaritą Simonjan, kuri taip pat yra ir anglų kalba transliuojančio televizijos kanalo RT vyriausioji redaktorė.
2014 metais ši agentūra paleido naujienų portalą „Sputnik“. Jis taip pat yra laikomas vienu iš Kremliaus propagandos įrankių.
Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas yra sakęs, kad jo šalies vyriausybės nariai niekada neduos „Sputnik“ interviu.
