Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos finansų ministeriją turėtų aplankyti deja vu jausmas

Maskva
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Maskva
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pirmadienį viešėdamas Singapūre pranešė, kad šiemet kapitalo nutekėjimas iš šalies gali pasiekti 130 mlrd. JAV dolerių. Tiek pat Rusija neteko kriziniais 2008 metais.

Rusijos centrinio banko duomenimis, pernai iš Rusijos nutekėjo 62,7 mlrd. dolerių. Todėl, jei A. Siluanovo prognozė pasitvirtintų, kapitalo srovė šiemet taptų dvigubai stipresnė.

Ar liks bent kas nors?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškino, kad prie ištekančio užsienio kapitalo priskaičiuojami ir tie pinigai, kurių Rusijoje dirbančios užsienietiškos įmonės nusprendžia šalyje nepalikti, bet pačios veiklą tęsia.

AB „Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis
AB „Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis

„Jei įmonė dirba, gauna pelną, ji gali nepalikti pinigų valstybėje, bet išsiųsti juos atgal. Kai jie nereinvestuojami, palieka šalį“, – sakė ekonomistas.

Kitaip yra su vertybiniais popieriais, kuriuos investuotojai pastaruoju metu intensyviai pardavinėja. „Šitas srautas baigsis, kai jų nebeliks“, – aiškino N. Mačiulis.

Klaustukas virš biudžeto

Dar vienas Rusijos finansų ministeriją kamuojantis klausimas yra kitų metų šalies biudžetas. Praeitą savaitę Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jis būtų peržiūrimas tik smarkiai kritus naftos kainoms.

Tuo metu prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Rusijos ekonomika yra pasiruošusi net ir katastrofiškam naftos kainų kritimui. Pajamos iš naftos ir dujų sudaro per 50 proc. visų Rusijos biudžeto pajamų.

Tačiau N. Mačiulis galvoja, kad Rusija pajamų į biudžetą problemą greičiausiai spręs per nuvertėjantį rublį.

„Rusijos valdžia dabar sąmoningai siekia rublio nuvertėjimo, kad atsvertų naftos kainą“, – sakė ekonomistas.

Kadangi pajamas iš naftos Rusija gauna doleriais, juos konvertavus į rublius, skaičiai biudžeto eilutėse taip ir nepasikeistų ir pinigų netrūktų.

„Taip pavyktų išvengti socialinių išmokų ar kitų išlaidų mažinimo, ko daryti nemėgsta jokia valdžia“, – pastebėjo N. Mačiulis.

Karinių išlaidų nekarpys

Jei Kremlius vis dėlto nuspręstų karpyti biudžetą, akivaizdu, kad karinės išlaidos liktų nepaliestos, teigė Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius.

„Visa kita priklausys nuo prioritetų, tuometinių politikų ir politinės konjunktūros – kaip išsidėstys politinės grupuotės“, – komentavo pašnekovas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Marius Laurinavičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Marius Laurinavičius

Visgi abejotina, kad būtų nuspręsta mažinti pensijas ar kitas socialines išmokas. M. Laurinavičiaus vertinimu, lyginant su Vakarais, socialinės apsaugos sistemos ir kitų valstybės teikiamų paslaugų būklė Rusijoje yra prasta.

Tačiau lyginant su prezidento Boriso Jelcino laikais, viskas atrodo kur kas geriau. „V. Putino laikais daug kas gerokai patobulėjo ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl rusai yra pakantūs Kremliaus vykdomai politikai“, – pastebėjo analitikas.

Europos nepastums

Besitęsianti suirutė Rusijos ekonomikoje teoriškai turėtų pakenkti ir ant recesijos ribos balansuojančiai Europos ekonomikai. Bet N. Mačiulis netiki, kad Rusija galėtų pastumti Europą į recesiją.

„Mažiau nei 5 proc. Europos eksporto tenka Rusijai. Recesija prasidėti galėtų, tik jei būtų pasiryžta sankcijas Rusijai padidinti iki visiško prekybos nutraukimo“, – sakė ekonomistas.

Tačiau, jo manymu, to pasiekti nebūtų lengva ir nedaug Europos politikų pasisakytų už tokias priemones.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min