Pagal tyrimo versiją, įmonė teisėsaugos struktūroms pasiūlė apie 6,5 tūkstančio „Erika“ radijo stotelių, surinktų iš kiniškų komponentų vietoj rusiškų, o tai pažeidė sutarčių sąlygas. Rusijos valstybei padarytą žalą įvertino beveik 400 milijonų rublių (beveik 4 mln. eurų).
V.Musinas kaltės nepripažino ir pareiškė, kad nėra įrodymų, jog jis arba kitas asmuo „prisisavino nors vieną rublį“ iš biudžetinių lėšų. Jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.
Byla liečia dešimt kontraktų, sudarytų su Rusijos vidaus reikalų ministerijos Centrinės ir Šiaurės Kaukazo apygardų medžiaginio-techninio aprūpinimo valdybomis. Pagal apkaltinamąjį aktą, V.Musinas kartu su„Uralskije zavody“ akcijų savininku Vitalijumi Šuryginu 2015–2023 metais organizavo sukčiavimo schemą su radijo stotelėmis. Dėl jos gavo „neteisėtą pelną“ daugiau nei 383,2 milijono rublių ir „juo disponavo savo nuožiūra“.
Naudoja ir FSB
Teisme V.Musinas pareiškė, kad importinių komponentų naudojimas buvo numatytas konstruktorinėje dokumentacijoje ir suderintas su pačia Vidaus reikalų ministerija. Anot jo, radijo stotelės išlaikė priėmimo bandymus, buvo oficialiai priimtos ir iki šiol naudojamos policijos, „Rosgvardijos“ ir FSB.
V.Musinas neigia, kad priėmimo komisiją suklaidino. Anot jo, apklausti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai žinojo apie importinių detalių naudojimą, o nė vienas iš jų nepareiškė, kad buvo suklaidinti. Kaltinamasis mano, kad tyrimas klaidingai taikė specialiajai teisėsaugos įstaigų technikai reikalavimus, kurie taikomi karinei produkcijai.
V.Musinas taip pat pažymėjo, kad biudžetinių lėšų pasisavinimo nepavyko įrodyti. Anot jo, visos sumos pagal kontraktus buvo teisėta pasiūlytos produkcijos suma ir buvo panaudotos 128 darbuotojų atlyginimams, įrangos ir komponentų pirkimams, ūkinėms reikmėms ir gamybos plėtrai.
Koldūnai ar ravioliai?
Advokatas Michailas Žicharovas pabrėžė, jog baudžiamasis persekiojimas V.Musino atžvilgiu yra neteisėtas ir susijęs su trečiųjų šalių bandymais pasiglemžti „Uralskije zavody“ akcijas. Jis taip pat pareiškė, kad pats faktas, jog naudojami importiniai komponentai, nereiškia, kad įmonė tiekė netinkamos kilmės produktus.
„Jei jūs gaminate koldūnus naudodami itališką druską, tai juk nereiškia, kad jie nustoja būti koldūnais ir tampa ravioliais“, – paaiškino teisininkas.
