Sekite 15min Google
26 metų Rusijos kariuomenės leitenantas Levas Stupnikovas, baigęs prestižinę karo akademiją Sankt Peterburge ir pasiųstas į karą Ukrainoje, slapta bendradarbiavo su Ukrainos karine žvalgyba. Jo perduota informacija apie Rusijos karių dislokacijos vietas ir judėjimą padėjo Ukrainos pajėgoms surengti smūgius, per kuriuos, kaip teigiama, žuvo daugiau kaip 300 Rusijos kariškių.
Vieną šaltą vasario rytą L.Stupnikovas sunkvežimiu atvyko prie lauko Rytų Ukrainoje. Paskui jį važiavo aukšto rango Rusijos karininkų kolona, atvykusi stebėti netoli fronto linijos vykstančių pratybų.
Suvaidino sveikatos problemą
Kelias dienas iš eilės Rusijos pėstininkai, karo medikai ir karininkai treniravosi įšalusioje pelkėtoje vietovėje, ruošdamiesi puolimui prieš netoliese esantį Vuhledaro miestą. Vienintelė priedanga atviroje vietovėje buvo belapių medžių juosta.
L.Stupnikovas nepastebimai mobiliuoju telefonu nufotografavo susirinkusius karius ir nuotrauką išsiuntė Ukrainos žvalgybai. Kartu jis pranešė, kad toje vietoje turėtų būti maždaug 120–150 žmonių.
Tikslias vietovės koordinates ukrainiečiams karininkas jau buvo perdavęs anksčiau. Dabar jam reikėjo tik suspėti pasitraukti iš būsimo apšaudymo zonos.
Apsimetęs, kad jam sutriko virškinimas, paprašė drėgnų servetėlių ir pritūpė greta esančiame miškelyje.
Leitenantas priėjo prie netoliese rūkančių vairuotojų, stovėjusių prie užvestų automobilių. Apsimetęs, kad jam sutriko virškinimas, paprašė drėgnų servetėlių ir pasitraukė į greta esantį miškelį, kuriame pritūpė, tarsi atliktų neatidėliotinus gamtinius reikalus.
Netrukus Ukrainos pajėgos paleido raketų salvę. Sprogimo banga L.Stupnikovą parbloškė ant žemės, skeveldros pataikė ir į netoliese stovėjusį sunkvežimį.
Atsistojęs karininkas išvydo padarinius – lauke gulėjo dešimtys žuvusių Rusijos karių.
Vėliau tą pačią dieną jis ukrainiečiams perdavė duomenis apie smūgio padarinius: 68 žuvusius ir 60 sužeistųjų. Tarp žuvusiųjų, kaip teigiama, buvo dešimt karininkų, įskaitant 36-osios motorizuotųjų šaulių brigados vadą pulkininką Guseiną Musajevą, kuris buvo vienas svarbiausių Ukrainos kariuomenės taikinių.
„The Wall Street Journal“ duomenimis, tai buvo pirmasis iš kelių didelių smūgių, kuriuos Ukrainos pajėgos surengė pasinaudodamos L.Stupnikovo perduota informacija.
Žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad bendras per šias operacijas žuvusių Rusijos kariškių skaičius viršijo 300.
Šie skaičiai pateikiami remiantis leidinio tyrimu, tačiau nepriklausomai patvirtinti visų nurodytų nuostolių karo sąlygomis nėra galimybės.
Nusivylimas rusų kariuomene prasidėjo akademijoje
Pasak „The Wall Street Journal“, L.Stupnikovo sprendimas bendradarbiauti su priešininku nebuvo spontaniškas. Jį lėmė ilgus metus stiprėjęs nusivylimas Rusijos kariuomene, jos vidine tvarka ir korupcija.
Dar būdamas septyniolikos jis mėgino įstoti į karo aviacijos mokyklą, tačiau, kaip pats pasakojo, nebuvo priimtas, nes atsisakė duoti kyšį.
Vėliau, mokydamasis karo akademijoje, jaunuolis susidūrė su panašia praktika. Pasak jo, kursantai turėdavo mokėti už galimybę išvykti iš akademijos teritorijos, gauti ilgesnes atostogas ar pasirinkti tarnybos vietą baigus mokslus.
„Jie mėtė bombas ant nekaltų civilių gyventojų. Tai buvo blogis“, – savo tuometę reakciją prisiminė karininkas.
Nors L.Stupnikovui gerai sekėsi mokytis ir sportuoti, kariuomenės gyvenimas jį vis labiau slėgė.
2021 metais jis vedė nuo paauglystės pažįstamą mylimąją Lizą. Tuo metu jaunas vyras jau svarstė apie gyvenimą už kariuomenės ribų. Jis norėjo tapti fizinio pasirengimo treneriu ir sukurti šeimą.
Tačiau 2022 metų vasario 24-ąją prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą jo planus sujaukė.
Tą rytą telefone išvydęs vaizdo įrašus, kuriuose Rusijos sraigtasparniai skrenda virš Ukrainos miestų, o bombos krinta ant gyvenamųjų rajonų, jis, kaip pats teigia, buvo sukrėstas.
„Jie mėtė bombas ant nekaltų civilių gyventojų. Tai buvo blogis“, – savo tuometę reakciją prisiminė karininkas.
Karo akademijoje tuo metu vyravo visai kitokia atmosfera. Kiekvieną rytą kursantai būdavo rikiuojami aikštėje, kur karininkai skaitydavo pranešimus apie tariamai išlaisvintas Ukrainos gyvenvietes ir sunaikintus ukrainiečių „nacionalistus“.
Kursantai taip pat būdavo suvaromi į didelę salę klausytis Vladimiro Putino kalbų apie būtinybę vykdyti vadinamąją specialiąją karinę operaciją ir priešintis NATO agresijai.
L.Stupnikovas pasakojo sėdėdavęs salės gale ir negalėdavęs suprasti, kaip jo bendramoksliai gali ramiai priimti tai, kas vyksta Ukrainoje.
Kai kurie kursantai prašė leidimo nutraukti mokslus, tačiau jų prašymai ištisus mėnesius likdavo nenagrinėjami.
Pats L.Stupnikovas savo tikrąsias pažiūras kruopščiai slėpė.
„Negalėjau rodyti savo emocijų. Tačiau viduje degiau“, – pasakojo jis.
Motina padėjo užmegzti ryšį su Ukrainos žvalgyba
Nors akademiją L.Stupnikovas turėjo baigti birželį, 2022 metų balandį maždaug 450 jo kurso kariūnų anksčiau laiko buvo suteikti leitenantų laipsniai.
Jaunas karininkas paskirtas bataliono ryšių viršininku. Šis dalinys turėjo dalyvauti puolime prieš Vuhledarą – strategiškai svarbų Ukrainos gynybos atramos punktą Donecko srityje.
L.Stupnikovo pareigos buvo susijusios su itin jautria karine informacija. Jis turėjo užtikrinti nenutrūkstamą vadų ryšį su pavaldiniais, taip pat prieigą prie žvalgybinių bepiločių orlaivių ir stebėjimo kamerų perduodamų duomenų.
Būtent ši prieiga vėliau tapo itin vertinga Ukrainos žvalgybai.
2024 metų vasarį, praėjus maždaug trims mėnesiams nuo jo tarnybos fronte pradžios, netikėtą žingsnį žengė karininko motina.
Ji pati susisiekė su Dmitrijumi Karpenka – programuotoju, glaudžiai bendradarbiavusiu su Ukrainos karine žvalgyba.
Motina siekė apsaugoti sūnų nuo karo pavojų, tačiau jos iniciatyva tapo pradžia slapto bendradarbiavimo, kuris vėliau pareikalavo daugybės Rusijos kariškių gyvybių.
Sužinojęs apie motinos užmegztą kontaktą, L.Stupnikovas per „WhatsApp“ parašė žinutę, kurioje nurodė savo vardą, karinį laipsnį, buvimo vietą, bataliono ir brigados pavadinimus.
Taip prasidėjo jo bendradarbiavimas su Ukrainos žvalgyba.
Pasak „The Wall Street Journal“, Ukrainos žvalgyba palaiko slaptus ryšius su tūkstančiais Rusijos piliečių – nuo šalia karinių gamyklų gyvenančių civilių iki fronte tarnaujančių kariškių. Tokiam bendradarbiavimui naudojamos šifruotos ryšio platformos, o vienas svarbiausių motyvų yra dalies Rusijos visuomenės nepasitenkinimas šalies valdžia ir karu.
Perdavė dar vieną itin vertingą žvalgybinį šaltinį
Baigęs slaptą misiją Rusijos kariuomenėje, L.Stupnikovas perėjo į Ukrainos pusę. Jo pasitraukimas, kaip rašo leidinys, buvo pateiktas kaip patekimas į ukrainiečių nelaisvę.
Kirsdamas fronto liniją jis perdavė Ukrainos pareigūnams išmanųjį telefoną su prisijungimo duomenimis prie daugybės Rusijos kariuomenės ryšio kanalų.
Ši informacija ukrainiečiams leido dar kelis mėnesius stebėti tiesiogiai perduodamą vaizdą iš maždaug dešimties Rusijos bepiločių orlaivių ir stebėjimo kamerų.
Taigi karininko bendradarbiavimas su Ukrainos žvalgyba nesibaigė net jam palikus Rusijos kariuomenę.
Pasak „The Wall Street Journal“, L.Stupnikovas galiausiai suprato paradoksalią savo padėtį: saugiausia vieta tokiam perbėgėliui buvo ne Rusija ir ne trečioji šalis, o pati Ukraina, prieš kurią jis anksčiau buvo pasiųstas kariauti.
Todėl jis sutiko bendradarbiauti su Rusijos savanorių korpusu – Ukrainos pusėje kovojančiu iš Rusijos piliečių sudarytu kariniu junginiu.
L.Stupnikovo istorija, kurią išsamiai aprašė „The Wall Street Journal“, atskleidžia vieną mažiau matomų Rusijos ir Ukrainos karo pusių – slaptą žvalgybinę kovą, kurioje svarbų vaidmenį gali atlikti ne tik profesionalūs agentai, bet ir pačios Rusijos kariuomenės karininkai, nusprendę veikti prieš savo valstybę.
